Kantrybė
Žinomas vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas studentams pataria neįvedinėti didmiesčiuose savų taisyklių, o kuo greičiau priprasti prie naujų sąlygų.
„Pirmas patarimas – perprasti eismo sąlygas, pabandyti suprasti, žiūrėti, analizuoti, galvoti ir neįvedinėti savo taisyklių. Kaip sakoma, negalima eiti į bažnyčią su svetima maldaknyge. Reikia apie tai pagalvoti ir apie tai pagalvojus priimti tai, kas yra. Reikia žiūrėti, kaip viskas vyksta aplinkui ir nesakyti, kad, va, pas mus ten kažkur buvo kitaip. Čia jau yra „ne pas mus“, čia yra „ne pas jus“ – čia yra čia. Aš manyčiau, kad pirmiausia reikia perprasti situaciją – stebėti, analizuoti kas vyksta ir prisitaikyti“, – sako A. Pakėnas.
Ne paslaptis, kad neretai patyrę vairuotojai nevengia bent jau mintyse iškoneveikti nepatyrusį eismą stabdantį vairuotoją. A. Pakėnas ir tokiems vairuotojams turi patarimą.
„Jeigu nelaiko nervai, reikia juos gydyti. Tai yra labai aiškus atsakymas, tik pas mus žmonės to nepripažįsta. Jie tiesiog turi psichologinių problemų. Jeigu žmogų erzina tokie dalykai, jei jis neturi kantrybės, tai tiesiog tegul geria raminančius, ramunėlių arbatą ar kažką. Žinote, pas mus visada būna kaltas kažkas kitas. Tai visada reikia pažiūrėti į save – kodėl tai mane nervina? Jeigu neturime savitvardos, savikontrolės tai kažkas su mumis negerai“, – sako specialistas.
Tiesa, čia pats A. Pakėnas priduria, kad iš tiesų kai kurios situacijos gali sunervinti.
„Sutinku, visi mes esame žmonės ir kažkas mus nervina. Tačiau reikia suprasti, kad kitaip nebus, ir reikia su tuo susitaikyti. Kas iš to: mes galime triukšmauti, rėkauti, mosikuoti rankomis, stresuoti, depresuoti, bet vis tiek bus taip ir ne kitaip. Būna žiema, būna rugsėjo pirmos dvi savaitės ir nebus kitaip – rugsėjis ateina kiekvienais metais. Mes negalime peršokti iškart į spalį ir rytoj nebus lapkritis. Bus rugsėjo 1-oji, tai reikia suprasti bei priimti“, – ramiai aiškina specialistas.
Protas
Nesenai atliktos studijos metu mokslininkai apskaičiavo, kad bent jau Kaune ir jo apylinkėse intensyviausiai eismas vyksta rugsėjo mėnesį. Tad artėja tas metas, kai šio miesto gatvėse taip pat nusidrieks ilgos transporto spūstys.
Toks reiškinys gali būti naujiena Laikinojoje sostinėje panorusiems studijuoti jauniems žmonėms.
„Man tėvas visą gyvenimą prieš visas varžybas sakydavo: būk protingas. Iš tiesų tai tiesa – kiekvienais metais gatvių lenktynininkų rugsėjo mėnesį padaugėja. Dažniausiai jie mažesniuose miesteliuose turėdami mašiną jaučiasi išskirtiniais, o čia automatiškai patekus į didelę masę automobilių išskirtiniu būti jau sunku. Tada jie su savo vairavimo metodais nori išsiskirti ir prasideda bėdos.
Aš galvoju, kad gatvėje nereikia ieškoti būdo išsiskirti iš minios, nes didžioji dalis tokių paieškų baigiasi blogai. Tiesiog toks paprastas patarimas: nereikia atvažiavus kažko demonstruoti, nes ir pats gerai neatrodysi, ir kiti tavęs geru nelaikys. Saugumo sąskaita pakazūchų nereikia daryti“, – sako žinomas lenktynininkas ir Kauno miesto tarybos narys Dainius Matijošaitis.
Pats sportininkas neslepia, kad į gatves neretai išrieda neeiliniais automobiliais bei sulaukia išskirtinio kelių erelio dėmesio.
„Paskutiniu metu laikausi nuomonės, kad yra kategorija žmonių, kurių neperauklėsi. Tai aš ir nesistengiu jų perauklėti. Paprasčiausias yra vienas dalykas – nekonfliktuoti. Pastaruoju metu aš įvaldžiau „nu nu nu“ metodą. Pastaruoju metu gatvėse tikrai labai retai paspaudžiu ar palakstau, nes gal ir amžius davė savo, ir lenktynės davė savo.
Kartais kai vairuoju išskirtinę mašiną, tai prie kiekvieno šviesoforo atsiras lenktynininkas, kuris nori pagazuoti, aplenkti ir panašiai. Tai aš iš karto besišypsodamas parodau „nu nu nu“ ir visas jo entuziazmas kaip mat išblėsta. Geriau jau taikiai vieniems kitus motyvuoti.
Jeigu kažkas mato, kad jau tikrai kažkoks neadekvatus važiuotojas kelia pavojų, tam yra tarnybos. Galima nufilmuoti ir atiduoti. Tiesa, aš dar to nesu daręs, nes neprireikė. Kaip sakoma, kiekvienoje šeimoje yra savas durnius, tai ir kiekviename mieste, kiekviename eisme anksčiau ar vėliau atsiranda išsišokėlių. Jei jie gražiuoju nesupranta, kad visiems reikia būti savo vietoje ir visi yra lygūs, tai tada tam yra priemonės“, – sako D. Matijošaitis.
Vis dėlto lenktynininkas pastebi, kas pastaruoju metu Lietuvos vairuotojai tampa vis labiau kultūringesni.
„Aš džiaugiuosi lietuviais – per Nepriklausomybės laikotarpį mes gerokai pažengėme į priekį“, – sako D. Matijošaitis.
