„Gyvenu Kaune, automobilį plaunu dažnai tiek savitarnos plovyklose, tiek ir automatinėse. Niekada nebuvo nutikę nieko panašaus. Dar birželio mėn., saulėtą vasaros dieną nusiploviau automobilį tunelinėje plovykloje. Viskas kaip ir puiku, nereikėjo vargti. Tačiau grįžęs namo pastebėjau, kad subraižyta dešinioji automobilio pusė. Tada prisiminiau, kad dar plovykloje pasirodė, jog šepečiai automobilį brauko per stipriai.
Žinoma, pats kaltas, kad neapžiūrėjau automobilio, tik išvažiavęs iš plovyklos. Dabar nieko jau neįrodysi. Tik noriu perspėti kitus“, – širdgėlą liejo Donatas.
Pretenzijų daug, tačiau jos dažnai nepagrįstos
UAB „Švaros broliai“ Automobilių švaros departamento direktorius Naurimas Gringis sako, kad pastoviai gauna įvairiausių pretenzijų dėl automobilių apgadinimų.
„Turim dažną pretenziją dėl valytuvų ant galinio stiklo. Seniems automobiliams, kurie jau parūdiję, kartais būna sulaužomi galiniai valytuvai, juos dažnai keičiame. Tačiau daugiausia pretenzijų dėl automobilių apgadinimo gauname pavasarį. Ypač iš tų, kurie nėra pastovūs mūsų klientai. Jie nusiplauna automobilį ir tik tada pamato apgadinimus. Tačiau vos ne plika akimi matosi, kad automobilio kėbulas apibraižytas važiuojant pro krūmuotas vietoves, miškus arba apgadinimai padaryti ledo gremžtuku ar sniego šepečiu“, – apie apgadintus automobilius kalbėjo N. Gringis.
„Jeigu klientas mano, kad automobilis buvo apgadintas plovykloje, jam pasiūloma kreiptis į atsakingą plovyklos darbuotoją ir parašyti pretenziją. Toliau pretenzija siunčiama specialistams patikrinti ir įvertinama, ar pretenzija pagrįsta, ar ne. Jeigu pretenzija pagrįsta, klientui atlyginama žala. Tiksliau, mes žalų nenustatinėjame, mes turime servisus, su kuriais bendradarbiaujame. Klientas ten nuvyksta, o mes apmokame sąskaitą“, – kalbėjo N. Gringis.
Tačiau, UAB „Švaros broliai“ atstovo teigimu, didžioji dalis pretenzijų atmetamos, kaip nepagrįstos. Tuomet klientas sprendžia ar sutinka su tokia įmonės pozicija, ar ne. Jeigu sutinka, viskas tuo ir pasibaigia. Jeigu ne, viskas perduodama į draudimo bendrovės rankas.
„Jeigu atlikę tyrimą nesutinkame dėl neva padaryto apgadinimo, nes mes žinome, kad tikrai negalėjome to padaryti, o klientas su tuo nesutinka, pretenziją perduodame draudimui. Draudimo ekspertai dar tiksliau ir, sakykim, nešališkai nustato, kas kaltas dėl apgadinimo. Jeigu pripažįstama, kad tai plovyklos kaltė, tai draudimas ir sumoka. Tačiau, kiek žinau, didžioji dalis pretenzijų būna atmetama, nes mūsų pirminis vertinimas būna gana tikslus, mes turime įrangos sertifikatus ir tikrai žinome, kad tai negalėjo būti mūsų kaltė“, – praktika dalijosi N. Gringis.
Pastoviai tikrinama kokybė
Be to, jo teigimu, plovyklose pastoviai tikrinama įrangos kokybė. Taip pat plaunami įmonės automobiliai, kurie paskui apžiūrimi.
„Mes pastoviai atliekame eksperimentus plovyklose. Plauname įmonės automobilius ir stebime, vertiname. Taip pat yra didelė pačios įrangos priežiūros sistema. Be to, kiekvieną kartą pradžioje rankiniu būdu pašaliname pridžiuvusį purvą, kad nei ant šepečių, nei ant šluosčių jo neliktų. Darome taip, kad nebūtų net menkiausios tikimybės subraižyti automobilį. Todėl tikrai žinome, kad automobilio apibraižyti praktiškai negalima“, – akcentavo N. Gringis.
Svarbiausia raštiškas kreipimasis į paslaugos teikėją
„Pamačius, kad plovyklos šepečiai apgadino automobilį, reikia nedelsiant kreiptis į atitinkamos plovyklos operatorių ir užfiksuoti įvykį tiek raštu, tiek ir padarius keletą nuotraukų. Jei automobilis draustas Kasko draudimu, galima kreiptis į draudiką, tačiau reikėtų turėti įrodymą, kad įvykis buvo užfiksuotas ir plovykla yra informuota apie padarytą žalą“, – apgadinamo fiksavimo svarbą akcentavo R. Bieliauskas.
Jam pritaria ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja Giedrė Nenartavičiūtė. VVTAT atstovės žiniomis tokie atvejai taip pat vienetiniai.
Tačiau jeigu taip nutiktų, svarbiausia raštiškai kreiptis į paslaugos teikėją, nurodant savo reikalavimus ir būtina užfiksuoti padarytus pažeidimus.
„Pirmiausia reikia kreiptis raštu į paslaugos teikėją ir nurodyti savo reikalavimus. Geriausia būtų turėti nuotrauką prieš paslaugą, kas turbūt retas atvejis. Čia turbūt būtų geriausias įrodymas. Tuomet fiksuoti automobilį po paslaugos teikimo. Aišku, kreipiamės į paslaugos teikėją, prašome paaiškinimų, tam tikrų techninių niuansų ir nagrinėjamas ginčas. Tačiau dažniausiai vartotojai tik konsultuojasi, ką daryti tokiu atveju. Kadangi kreipimųsi mažai, tai gal tokie atvejai išsisprendžia taikiai“, – kalbėjo G. Nenartavičiūtė.
