Patys draudikai aiškina, jog apskritai tokiais atvejais nėra įpareigoti suteikti automobilį. Tačiau Lietuvos bankas, prižiūrintis draudimo bendrovių veiklą, pripažįsta, kad tokiais atvejais draudikai turėtų padengti bent pakaitinio automobilio nuomos išlaidas.
Negalėjo nuvykti į darbą
Iš Agluonėnų į darbą Klaipėdoje kasdien važinėjantis Viktoras Buivydas nemanė, jog dėl smulkios avarijos patirs tiek daug nepatogumų. Žinodamas, kad draudikai esant reikalui suteikia pakaitinį automobilį, jis nesukdamas galvos savo apgadintą „Volkswagen Sharan“ paliko autoservise, tačiau kitos mašinos sulaukė tik kone po savaitės.
Į eismo įvykį V. Buivydas pateko balandžio 5-ąją. Nepastabus vairuotojas įvažiavo į jo vairuojamą „Volkswagen“ ir nestipriai apgadino automobilio šoną. Vyras nedelsdamas paskambino į draudimo bendrovę ERGO, kurioje buvo apsidraudęs avarijos kaltininkas. Vyras buvo paprašytas atvykti į biurą Liepų gatvėje, kad draudikai galėtų įvertinti patirtus nuostolius. Sutarę, jog šią procedūrą draudimo ekspertai galės atlikti ketvirtadienį, vyras pasiėmė laisvadienį ir atitinkamą dieną nuvažiavo į draudimo bendrovės biurą.
„Atvažiavau, o man sako, kad vietoje nėra agento, kuris galėtų patikrinti automobilį. Paprašė, jog atvažiuočiau šeštadienį“, – pasakojo vyras.
Galiausiai atlikus visas procedūras buvo apskaičiuota padaryta žala. V. Buivydas nusprendė kreiptis autoservisą, kad jis suremontuotų automobilį, o draudikai apmokėtų jo pateiktą sąskaitą. Pas remontininkus pavyko patekti balandžio 21-ąją, o tada prasidėjo keblumai.
„Dieną prieš nuveždamas mašiną ERGO pranešiau, jog rytoj automobilį paliksiu servise. Jie man atrašė, jog informaciją perduos reikiamam asmeniui, ir paprašė nurodyti, į kokią bendrovę planuoju važiuoti. Nors pranešiau, jog servise turiu pasirodyti 11 valandą, jie jau nuo 9 valandos pradėjo siuntinėti užklausas dėl remonto. Galiausiai išsiaiškinome, jog remontininkai su mašina užtruks apie savaitę. Užpildžiau reikiamą formą, pranešiau apie remontą ir paprašiau pakaitinio automobilio, nes neturiu su kuo važiuoti į darbą“, – sakė maždaug už 25 km nuo Klaipėdos esančiuose Agluonėnuose gyvenantis vyras.
Visgi nuo to laiko draudikai nutilo. Viena darbuotoja, atrašiusi, jog informaciją perduos atsakingiems asmenims, taip ir neatsakė. V. Buivydas bandė skambinti, tačiau buvo paprašytas susisiekti per ERGO internetiniame tinklalapyje esančią kontaktų formą.
„Tarsi su kokiomis meilužėmis turiu susirašinėti, kad tik niekas manęs nepamatytų ir negirdėtų“, – iš situacijos absurdiškumo juokėsi vyras.
Niekas nei tądien, nei kitomis dienomis neatsiliepė. Vyras, porą dienų negalėdamas nuvažiuoti iki Klaipėdos, turėjo pasiimti laisvų dienų, o vėliau sutarė, jog jį pavėžės bendradarbis. Nuo penktadienio automobilio neturėjęs vyras skambučio iš nuomotojų, jog gali pasiimti automobilį, sulaukė praėjus šešioms dienoms nuo kreipimosi ir likus vos kelioms dienoms iki jo automobilio remonto pabaigos.
„Visa šita situacija parodo, jog geras sąlygas jie pasidaro tik sau. Negi aš kaltas, kad jų apdraustas klientas į mane įvažiavo?“ – klausė nemažai nuostolių dėl eismo įvykio patyręs D. Buivydas.
Gali ir nesuteikti
Patys draudėjai tvirtina, jog jei asmuo nukentėjo nuo pas juos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPD) apsidraudusio asmens, atlyginami ne tik patirti nuostoliai, bet ir „pagrįsti bei motyvuoti“ kito automobilio nuomos kaštai.
Esą šiuo atveju buvo bėda, kad pats V. Buivydas pakaitinio automobilio užsinorėjo „per greitai“.
„Prašymą gavome balandžio 20 dieną ir po dviejų valandų jau buvo norima turėti kitą automobilį. Apgailestaujame, tačiau tokio operatyvumo kol kas užtikrinti negalime. ERGO ekspertas įvertino situaciją ir tą pačią dieną patvirtino, kad galima suteikti pakaitinį automobilį. Tačiau po šio sprendimo dar atliekami techniniai veiksmai, todėl automobilio suteikimas užtrunka“, – aiškino „ERGO Insurance“ Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas ir atsiprašė nukentėjusiojo dėl patirtų nepatogumų.
„Draudimo bendrovė neturi prievolės suteikti pakaitinio automobilio ir nėra nustatyto laiko, per kurį tai būtų privaloma padaryti. Suteikdami pakaitinius automobilius bendradarbiaujame su nuomos bendrovėmis. Tačiau visuomet siekiame, kad esant poreikiui pakaitinis automobilis būtų suteikiamas per kuo trumpesnį laiką“, – sakė jis.
Beje, pripažįstama, jog atskirais atvejais gavę draudimo įmonės sutikimą nuo ERGO klientų nukentėję asmenys patys apmoka automobilio nuomos sąskaitas ir pateikia jas, kad būtų kompensuotos išlaidos. Tokiais atvejais būtina žinoti, kad išlaidos neturi viršyti tokios paslaugos vidutinių įkainių.
Privalo atlyginti
Kad draudikai turėtų padengti bent pakaitinio automobilio nuomos išlaidas, akcentuoja ir draudimo bendrovių veiklą prižiūrintis Lietuvos bankas (LB).
Jo Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji juriskonsultė Teresė Valeiša paaiškino, jog pakaitinės transporto priemonės nuomos išlaidos tiesiogiai nėra nurodytos transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose kaip draudiko atlygintinos išlaidos.
„Tačiau, Lietuvos banko nuomone, vartotojo patirtos pakaitinio automobilio nuomos išlaidos, nustačius jų priežastinį ryšį su eismo įvykiu, turėtų būti priskirtinos prie išlaidų, atlyginamų Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka“, – sakė ji.
Esą nukentėjusiajam įrodžius, kad jis iki eismo įvykio automobilį nevaržomai naudojo savo ir šeimos reikmėms ir dėl eismo įvykio šios galimybės neteko, pakaitinio automobilio nuomos išlaidas individualiu atveju galima pripažinti išlaidomis, patirtomis dėl eismo įvykio.
Visgi šiuo atveju nieko nešnekama apie draudikų įsipareigojimus suteikti pakaitinį automobilį ar jo suteikimo terminus.
T. Valeiša tvirtino, jog pakaitinio automobilio nuomos išlaidų klausimas nukentėjusių vairuotojų keliamas retai. Daugiau nesutarimų tarp vartotojų ir draudikų kyla dėl paties TPVCAPD sąlygų.
