Nubaudė ir už valgymą, ir už lūpų dažymąsi
Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad naudojimasis mobiliojo ryšio priemone rankomis tuo metu, kai vairuojama, užtraukia baudą nuo 60 iki 90 eurų. O kitos vairuoti trukdančios veiklos – valgymas ar kalbėjimas su keleiviais – nėra reglamentuotos.
Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas Alvaras Bacevičius sako, kad, nors tik mobilaus telefono naudojimas yra išskirtas kaip draudžiamas dalykas, bet koks dėmesio nukreipimas nuo vairavimo yra draudžiamas.
„KET numatyta, kad vairuotojas nuolat turi stebėti eismą ir draudžiama nukreipti dėmesį nuo tiesioginio vairavimo. Tokia [draudžiama] veikla galima laikyti valgymą, laikraščio ar knygos skaitymą. Intensyvaus bendravimo su keleiviais taip pat neturėtų būti – jei dalyvauji eisme, turi savo dėmesį nukreipti į vairavimą“, – LRT.lt komentavo A. Bacevičius.
Pasiteiravus, ar Lietuvoje yra nubaustas bent vienas žmogus, kuris vairuodamas valgė, pareigūnas atsakė: „Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad buvo nubausti žmonės už valgymą prie vairo. Buvo nubaustų vairuotojų ir už lūpų dažymąsi vairuojant. Žinoma, tai – nekasdieniai atvejai. Tačiau per ilgą mano veiklos praktiką tikrai buvo už tai nubaustų.
Kalbame apie piktybiškus žmones, kuriems neužtenka tik žodinio įspėjimo. Jie nesupranta, kodėl tai daryti draudžiama. Jie turi suvokti, kad tai blogai, ir nuobaudos taikymas turi būti orientuotas auklėti tuos, kurie nesupranta.“
Savo ruožtu Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys tikina, kad KET kol kas nedraudžia valgyti prie vairo. Ar ketinama tai drausti ateityje?
„Kol kas tokių dalykų nesvarstome. Norime eiti kita linkme – kad būtų ne draudžiama, o kad nebūtų noro vairuojant taip elgtis. Viena, kai draudžiama, visai kas kita, kai išugdome kultūringą vairuotoją, kuriam į galvą nešaus valgyti sumuštinio vairuojant. Draudimų yra pakankamai, o kad jų būtų laikomasi, turi užtikrinti pareigūnai“, – LRT.lt komentavo V. Grašys.
Viršininko teigimu, patys vairuotojai turi pripažinti, kad toks elgesys trukdo vairavimui ir gali sukelti nelaimių pačiam vairuotojui ir aplinkiniams. Pasak V. Grašio, vairuotojai turėtų būti auklėjami rodant socialines reklamas, gero vairavimo mokomi vairavimo ir bendrojo ugdymo mokyklose.
„Galbūt laikas rinkti ne blogiausius vairuotojus, o geriausius. Paprašyti jų pasidalinti savo patirtimis“, – siūlo V. Grašys.
D. Jonušis: su tuo kovoti reikėtų taip, kaip buvo kovojama dėl diržų naudojimo
„BMW vairavimo akademijos“ instruktorius Darius Jonušis taip pat teigia, kad visų pirma reikėtų kalbėti ne apie baudas.
„Mūsų valstybėje įsigali praktika, kad jei kas nors blogai – taikome baudas. Pataisėme norminius aktus, išleidome įstatymus ir galvojame, kad išsprendėme problemą. Tačiau bauda ne visuomet išsprendžia problemą“, – įsitikinęs D. Jonušis.
Instruktoriaus manymu, vairuotojams per žiniasklaidos priemones reikėtų paaiškinti, kokią žalą gali atnešti pašalinės veiklos vairuojant.
„Ir dabar numatytos baudos, pavyzdžiui, už naudojimąsi telefonu vairuojant, bet ar pareigūnai baudžia tokius pažeidėjus? Pareigūnai – lygiai tokie patys žmonės, kurie tiki arba netiki problema. Galbūt pareigūnas žmogiškai įvertina, jog žmogus neviršijo greičio, prisisegęs diržą. Tuomet realiai ne tiek daug žmonių ir nubaudžiama už kalbėjimą telefonu“, – lygino D. Jonušis.
„BMW vairavimo akademijos“ instruktoriaus teigimu, tik baudos problemos neišspręs, todėl reikia taikyti įvairias priemones.
„Viena iš labiausiai vykusių socialinių reklamų Lietuvoje, kalbant apie saugų eismą, buvo apie diržų naudojimą. Savo turiniu, vizualika ir sukrėtimais ji sulaukė didelio visuomenės atgarsio. Nors ir dabar galioja baudos už diržų nesegėjimą, bet žmonės diržo naudojimo nebekvestionuoja. Jie suprato, kad reikia.
Bet koks kitas užsiėmimas vairuojant – kalbėjimas telefonu ar valgymas – mažina dėmesingumą ir saugumą keliuose. Deja, Lietuvoje vairuotojai nėra labai geri, nes turime istoriškai susiklosčiusią blogybę, kurios nesugebame panaikinti, – pirminio mokymo metu vairuotojai negauna pakankamai žinių, ypač apie atsakomybę“, – sako D. Jonušis.
