Teisės vairuoti neprarado

Vyriausybės nutarimu dar 2012 metais buvo priimta, kad per penkerius metus, iki 2017-ųjų vasario 3 dienos, visi vairuotojai privalo senus popierinius laminuotus pažymėjimus pasikeisti į geriau apsaugotas šiuolaikines korteles, o kartu pasitikrinti sveikatą ir atnaujinti savo duomenis bei nuotraukas.

Valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas teigė, jog pagal preliminarius duomenis, šiuo metu beveik 87 tūkst. laminuotų popierinių pažymėjimų nepasiekė įmonės, kad būtų sunaikinti po to, kai patikrinta informacija bus suvesta į vairuotojų registrą.

„Tai, kad laminuoti popieriniai vairuotojo pažymėjimai liko pas vairuotojus, yra negaliojantys, nereiškia, kad jie prarado įgytą teisę vairuoti. Tačiau vairavimas be tokią teisę suteikiančio dokumento šiandien yra vertinamas kaip administracinis teisės pažeidimas, o už pažeidimus reikia atsakyti“, – įspėjo S. Šuminas.

Apsisprendė nebevairuoti

Paklaustas, kas per nustatytą terminą nepasikeitė vairuotojo pažymėjimo, pašnekovas tvirtino, jog pasiskirstymas pagal lytį yra apylygis – dokumento nepasikeitė per 52 proc. vyrų ir beveik 48 proc. moterų.

Praėjusių metų pradžioje tas santykis buvo panašus, išskyrus per 60 metų perkopusių vairuotojų grupę, kurioje vyrų buvo beveik dvigubai daugiau nei moterų.

„Iki 2017 m. vasario 3 d. nepasikeitusių vairuotojo pažymėjimo moterų mažiau negu vyrų buvo tik amžiaus grupėje nuo 80 metų: moterų dalis buvo per 20 proc., vyrų nesiekė 80 proc. Tikėtina, kad šio amžiaus vairuotojai apsisprendė nebevairuoti“, – svarstė S. Šuminas.

Nepasikeitė, nes neturėjo laiko

2016 m. rugpjūtį „Regitros“ užsakymu buvo atlikta rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Vienas jos tikslų buvo išsiaiškinti priežastis, dėl kurių dalis pažymėjimų nepakeista. Apklausos duomenimis, apie pareigą keisti vairuotojo pažymėjimus žinojo 85 proc. tų, kurie turėjo senus vairuotojo pažymėjimus.

Vairuotojo pažymėjimas

Tarp nekeitimo priežasčių respondentai minėjo, kad neturi laiko (60 proc.), nemato prasmės (12 proc.), bijosi sveikatos patikrinimo (7 proc.), nevairuos (6 proc.), dėl kainų (4 proc), dėl eilių (1 proc.).

„Skaitlingiausios vairuotojo pažymėjimo nepasikeitusios amžiaus grupės buvo 40–60 metų amžiaus gyventojai: dokumento nepasikeitusių moterų buvo apie 20 tūkst., vyrų apie 40 tūkst.“, – apklausos duomenis pateikė S. Šuminas.

Nepasikeitusių seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimų didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybėse buvo beveik 39 proc., likusioje Lietuvoje – apie 40 proc. gyventojų.

Penktadalis – emigrantai

Net 21 proc. vairuotojų (apie 18 tūkst.) statistinių duomenų analizės laikotarpiu buvo nedeklaravę gyvenamosios vietos Lietuvoje, tad tikėtina, jog buvo išvykę iš šalies ir galbūt turintys kitos ES ar užsienio šalies vairuotojo pažymėjimą, nes pastarieji išduodami ne pagal pilietybę, bet pagal gyvenamąją vietą.

Tarp vilniečių nepasikeitusių vairuotojo pažymėjimo buvo beveik 19 proc., Kaune – 9 proc., Klaipėdoje – beveik 5,5 proc., Panevėžyje – beveik 3 proc., Šiauliuose – 2,5 proc. vairuotojų. Po 2 proc. vairuotojo pažymėjimo nepasikeitusių vairuotojų gyvenamąją vietą buvo deklaravę Vilniaus ir Kauno rajonų savivaldybėse. Kitose šalies vietovėse dokumento nekeitusių gyventojų skaičius nesiekė 2 proc.

„Tarp nepasikeitusių vairuotojo pažymėjimų mirusių gyventojų neturėtų būti, nes duomenys apie mirties faktą kasnakt gaunami iš Gyventojų registro ir mirusių asmenų vairuotojo pažymėjimai automatiškai skelbiami negaliojančiais“, – teigė S. Šuminas.

Negalioja ir užsienyje

Anot jo, šiuo metu galiojančios taisyklės dėl vairuotojo pažymėjimų išdavimo, keitimo, atnaujinimo, sustabdymo ar panaikinimo yra maksimaliai liberalios ir naudingos vairuotojams, nesvarbu, kurioje ES šalyje jie būtų įgiję ar siektų įgyti teisę vairuoti.

Lietuviški vairuotojo pažymėjimai galioja visoje Europos Sąjungoje ir Europos ekonominės erdvės valstybėse, jie keičiami pagal įprastą gyvenamąją vietą. Nuolat užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai dėl vairuotojo pažymėjimo keitimo gali kreiptis į toje valstybėje vairuotojo pažymėjimus išduodančią instituciją. Tokiu atveju vairuotojo pažymėjimo keitimas vyks pagal toje šalyje nustatytą reguliavimą.

Lietuvoje išduoti laminuoti vairuotojo pažymėjimai be galiojimo datos nuo 2017 m. vasario 4 d. nebegalioja visoje Europos Sąjungoje ir Europos ekonominės erdvės valstybėse. Todėl emigrantai, kurie nėra pasikeitę popierinių laminuotų pažymėjimų, turėtų suskubti tai padaryti.

Pasikeisti vis patogiau

Anot S. Šumino, senojo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimus „Regitra“ keis ir toliau, jokių egzaminų šiuos pažymėjimus pasikeisti norintiems vairuotojams laikyti nereikės.

„Šiandien galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad vairuoti be vairuotojo pažymėjimo yra administracinis teisės pažeidimas“, – teigė S. Šuminas.

Jei vairuotojas neturi vairuotojo pažymėjimo, nors ir turi teisę vairuoti, Lietuvoje jam gali būti skirtas įspėjimas arba bauda nuo 10 iki 12 eurų.

Žmonėms keisti vairuotojo pažymėjimus bus vis paprasčiau, nes šiemet „Regitra“ pradėjo diegti išankstinę registraciją – suplanuoti ir rezervuoti patogų laiką jau galima Šiauliuose ir Panevėžyje, iki metų pabaigos išankstinė registracija turėtų pradėti veikti Klaipėdoje, Vilniuje, Marijampolėje, kitąmet – tikimasi, visuose „Regitros“ padaliniuose.

Be to, įmonė aktyviai siekia gauti žmogaus atvaizdo ir jo sveikatos būklės duomenis elektroniniu būdu, kad būtų įmanoma šį procesą visiškai automatizuoti.

„Regitros“ duomenimis, senieji pažymėjimai intensyviai keičiami ir šiomis dienomis.