Tokią išvadą padarė Berlyne įsikūrusio Makso Planko žmonijos vystymosi instituto darbuotojai, skyrę tam tikras užduotis 30-iai nėščių moterų paskutiniajame nėštumo mėnesyje bei 30-iai nesilaukiančių ir niekada neturėjusių vaikų panašaus amžiaus moterų ir išanalizavę jų atlikimo rezultatus.
Tiriamųjų paprašyta įsiminti rodomą kelią iš labirinto ir po to jį parodyti. Paaiškėjo įdomi tendencija – nėščiosios blogiau susidorojo su užduotimis, susijusiomis su įsiminimu, reakcijos laiku ir sprendimo paieškomis.
Nustatyta, kad nėščiosios buvo mažiau tikslios naudodamosis vadinamosios egocentrinės navigacijos metodu. Šis būdas, kurį moterys pasitelkia gerokai dažniau nei vyrai, pasižymi orientavimusi pagal įsimintinus aplinkos objektus ir individualiu krypčių (kairės ir dešinės) supratimu.
Tokį rezultatą mokslininkai paaiškino didesniu kiekiu estrogeno nėščiųjų organizme, keičiančiu moterų mąstymą. Šis hormonas, be visa kita, turi įtakos smegenų sričiai, atsakingai už navigacinius (orientavimosi) sugebėjimus. Nuskenavus tiriamųjų smegenis paaiškėjo, jog paskutiniais nėštumo mėnesiais ši sritis – kiautas – būna sumažėjusi.
Kiautas yra sudedamoji vadinamojo uodeguotojo branduolio, kuris kartu su kitais centrais sudaro ekstrapiramidinę sistemą – smegenyse esantį nervinį tinklą, dalyvaujantį judesių koordinacijoje, dalis.
Tyrimui vadovavusi dr. Nina Lisofsky pabrėžė, kad nėščių ir nesilaukiančių moterų elgesio atliekant užduotis skirtumai nebuvo labai dideli, tad esą neaišku, ar jie labai pastebimi yra ir kasdieniniame gyvenime. Pažymėtina, anot jos, tik tiek, kad atlikti kai kuriuos veiksmus būsimosioms mamoms gali būti sunkiau.
Tyrimo išvados paskelbtos žurnale „Neurobiology of Learning and Memory“ (liet. „Mokymosi ir atminties neurobiologija“).
