Būtent su tokia paradoksalia situacija susidūrė Klaipėdos rajono gyventojas Tomas, kuriam pasivažinėjimas su iš draugo pasiskolinta 2002 m. gamybos „Porsche 911 Carrera“, ko gero, baigsis mažiausiai 1300 eurų dydžio nuostoliu. Po to, kai Tomo vairuojamo „Porsche“ sankryžoje nepraleido ir taranavo „BTA Baltic Insurance Company“ apsidraudęs vairuotojas, paaiškėjo, kad ši draudimo kompanija ruošiasi padengti tik... 33 proc. remontui reikalingų detalių vertės.
Negana to, net jei ir draudikų veiklą prižiūrintis Lietuvos bankas priimtų nukentėjusiajam palankų sprendimą, jis yra neprivalomas. Tad teisybės žmogui gali tekti ieškoti teisme, kur procesai už „ačiū“ nevyksta...
Reakcija – tik įsikišus spaudai
Tomas, neapsikentęs BTA darbuotojų veiksmų, „Vakarų ekspreso“ redakcijai parašė el. laišką praėjus pusantro mėnesio nuo pirmojo kreipimosi į šią bendrovę.
„Dituvos soduose į mašiną, kurią man buvo paskolinęs draugas, išvažiuodamas iš šalutinio kelio įpuolė senyvo amžiaus vyriškis. Kaltę jis pripažino, užpildėme deklaracijas, kitą dieną kreipėmės į BTA. Norėjome ne išmokos, o kad mašina būtų sutvarkyta, tad paklausėme, ar galima naudotis vieno serviso paslaugomis. Pastarasis buvo jų sąraše, tad ten ir nuvežėme mašiną bei galvojome, kad tuo vargai ir baigsis. Tačiau labai smarkiai klydome.
Laikui bėgant ir savininkui vis neatgaunant mašinos pradėjau domėtis, kas gi vyksta. Pasirodo, servisas nesulaukia BTA atsakymo. Norėjau išsiaiškinti, kodėl taip yra, tačiau žalos vertintojas neatsakydavo nei į mano, nei į mašinos savininko skambučius. Bylą administruojantis darbuotojas ramiai nukreipdavo pas tą patį žalos ekspertą ir tuo istorija baigdavosi. Tad dabar man jau darosi aišku, kodėl pilnas internetas skundų dėl BTA veiksmų ir sprendimų tokiais atvejais“, – pasakojo vyras.
Jis sakė girdėjęs patarimų, jog draudikai gali stabdyti reikalus dėl remonto sumos, tad savo iniciatyva dar kreipėsi ir į nepriklausomą kilnojamojo turto vertintoją.
Reikalai pajudėjo, kai klausimus apie šį atvejį BTA nusiuntė „Vakarų ekspreso“ redakcija. Servisas jau tą pačią dieną gavo BTA atsakymą, tačiau jis nukentėjusiojo visai nepradžiugino.
Naudotų detalių nėra
Tomo užsakymu ekspertizę atlikęs nepriklausomas vertintojas konstatavo, kad „Porsche 911 Carrera“ yra laikomas sportiniu automobiliu, prabangos preke ir eksploatuojama, aptarnaujama bei saugoma akivaizdžiai geresnėmis sąlygomis nei įprastas lengvasis automobilis. Konstatuojama, kad tokia mašina per metus nuvažiuojama vidutiniškai ne daugiau kaip 15000 km, todėl jos detalėms reikėtų taikyti 29 proc. nusidėvėjimo koeficientą. Vertintojas suskaičiavo, kad „Porsche“ remontas įvertinus detalių nusidėvėjimą turėtų kainuoti 2230 Eur su PVM.
„Toro serviso“, į kurį buvo atvežtas avarijoje nukentėjęs „Porsche“, direktorius Gintautas Bloškys tvirtino, kad draudikų atsakymo sulaukė tik praėjus 23 dienoms nuo sąmatos išsiuntimo. Šiame atsakyme BTA dėsto kitokią nuomonę nei nepriklausomas ekspertas.
„Jie nurodo skaičiuoti 67 procentų nusidėvėjimą. Taigi, žmogus turės prisidėti apie 1300 eurų. Problema ta, kad naudotų detalių ieškojome ir Lietuvoje, ir Vokietijoje, ir Lenkijoje. Retas automobilis, tad tokių detalių tiesiog nėra. Būtų folksvagenas, „Opel Astra“ ar kas nors panašaus – rastum be problemų. Čia nuolat taip, nes tokie jau Lietuvos įstatymai. Mašinos nusidėvėjimas skaičiuojamas jau net praėjus metams po išvažiavimo iš salono. Visoje Europoje, net Baltarusijoje, mano žiniomis, taip nėra. Paprastai, jei automobilis jaunesnis nei 7 metų ir galima gauti tik naujų detalių, nukentėjusysis visada bus minuse. Jei sutinki dėtis vadinamąsias trečiųjų šalių detales arba nenaujas, gal ir išeisi „ant nulio“, – sakė G. Bloškys.
Kaltos ministrų instrukcijos?
BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis aiškino, kad pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujamasi, yra susisiekimo ir finansų ministrų patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos.
„Jos ir numato automobilių nusidėvėjimo procentą. Jose nėra jokių išlygų nei „Porsche“, nei kuriems nors kitiems retiems ar sportiniams automobiliams. Beje, jos nereglamentuoja ir elektromobilių nusidėvėjimo“, – akcentavo A. Žiukelis.
Jis stebėjosi, kad nukentėjusysis iš anksto savo sąskaita užsisakė nepriklausomo vertintojo paslaugą.
„Paprastai nepriklausomų ekspertų vertinimo gali prireikti, kai klientas nori pasiimti draudimo išmoką, o ne remontuoti mašiną servise. Tada galimos derybos, bet ir tuo atveju tikrai ne dėl detalių nusidėvėjimo procento, o dėl remonto darbų trukmės ir sudėtingumo, nes jų minėtoji instrukcija nereglamentuoja“, – aiškino BTA atstovas.
Kartu jis akcentavo, kad nusidėvėjimo procentas taikomas tik detalėms, o ne darbams. Tad esą negalima teigti, kad žmogus tokiu atveju realiai patiria 67 proc. nuostolį nuo visos remonto sumos.
„Žmogui pagerinamas automobilis ir jis už tai turi primokėti. Juk kad ir durelės, jos nuolat veikiamos atmosferos reiškinių, koroduoja, o žmogus tokiu atveju gauna visiškai naujas. Ir jei į jas vėl kas nors įvažiuos, joms jau nebus skaičiuojamas nusidėvėjimas – reikia tik saugoti sąskaitas. Žmogiškai suprantama, bet techniškai yra kitaip. Tai yra egzotiška, reta mašina ir garantuoja didesnę riziką. Pirkdamas tokį automobilį žmogus turi susitaikyti, kad gali turėti papildomų problemų. Tačiau absoliučia dauguma – apie 98 procentų atvejų – net ir nuskaičiavus nusidėvėjimo procentą galima gauti vadinamąsias trečiųjų šalių, neoriginalių naujų arba rasti dėvėtų ir taip įsitekti į draudikų suderintą remonto sąmatą“, – sakė A. Žiukelis.
Pasak specialisto, kompanija per metus turi apie 2000 privalomojo transporto draudimo bylų, o tokių atvejų kaip su šiuo „Porsche“ esą būna tik iki penkių per mėnesį.
Anot BTA atstovo, šiuo atveju nepatenkintas nukentėjusysis gali bandyti kreiptis į draudikų priežiūrą vykdantį Lietuvos banką, bet A. Žiukelis sakė nemanantis, kad taip ką nors pavyktų pasiekti.
„Lietuvos bankas žiūri į teisinę pusę – ar išlaikytos visos procedūros, ar nepažeistos instrukcijos. Mes jų nepažeidėme, taikėme, kaip ir nurodyta, 67, o ne kokių 80 procentų nusidėvėjimą. Tad, ko gero, spręsti tokiam nesutarimui lieka tik teismas“, – sakė BTA atstovas.
„Porsche“ vairavęs Tomas sako būtent taip ir ketinantis pasielgti.
„Pirmiausia teks kreiptis į Lietuvos banką, o jei jau jis nepadės – ir į teismą. 1300 eurų yra ne tokia ir maža suma, dėl jos verta pakovoti. Bet kokiu atveju šioje situacijoje kyla klausimas – kas per privalomasis draudimas, jei nukentėjęs niekuo dėtas žmogus patiria finansinį nuostolį? Ir galiausiai negi draudikui nieko nereiškia atestuoto nepriklausomo eksperto išvados?“ – stebėjosi vyras.
Bankas tik rekomenduoja
Lietuvos banko (LB) Finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Eglės Lukošienės teigimu, aprašomą „Porsche“ atvejį galima laikyti ginčo situacija, kurias ši institucija nagrinėja ne teismo tvarka.
„Iš pateikto situacijos apibūdinimo nėra galimybių tinkamai įvertinti draudimo bendrovės veiksmų pagrįstumą arba padaryti išvadas dėl eismo įvykyje nukentėjusio asmens draudimo bendrovei pateikto reikalavimo. Tam, kad Lietuvos bankas galėtų priimti objektyvų sprendimą, turėtų būti atliktas abiejų ginčo šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų bei juos pagrindžiančių dokumentų vertinimas“, – sakė E. Lukošienė.
Pasak jos, vartotojas, manantis, kad draudikas pažeidė jo teises arba teisėtus interesus, pirmiausia privalo raštu per tris mėnesius kreiptis į patį draudiką ir nurodyti jam savo reikalavimą. Gavęs netenkinantį atsakymą arba nesulaukęs jo per 14 kalendorinių dienų, jis turi teisę kreiptis į LB raštu arba elektroniniu būdu. Tačiau jo sprendimas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Visgi LB atstovė pabrėžia, jog didžioji dalis LB sprendimų, priimtų vartotojų naudai, yra patenkinami visiškai arba iš dalies – pernai tokio likimo sulaukė 89 proc. sprendimų (6 proc. punktais daugiau nei 2014 m.).
Pasak E. Lukošienės, LB sprendžiami nesutarimai dėl transporto priemonių privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sudaro didžiausią visų kreipimųsi dėl ginčų su draudimo įmonėmis dalį (pernai ji siekė 31 proc.). Didelė dalis jų kyla būtent dėl draudimo išmokos dydžio.
LB atstovė teigė, kad statistika, su kuriuo draudiku dažniausiai ginčijasi, vartotojai nevedama, tačiau nuo šių metų pradžios institucija savo tinklalapyje viešina nuasmenintus sprendimus. Nuo šių metų vasario vidurio iki birželio 129-osios čia yra paviešintas 51 sprendimas dėl ginčų su draudiku.
