Deja, tačiau ankstyvesnis dviračių sezonas šiemet lėmė ir didesnį eismo įvykiuose nukentėjusių dviratininkų skaičių. Lietuvos kelių policijos tarnybos eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, suvestinės duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius fiksuota 3 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį eismo įvykių, kurių metu automobiliai susidūrė su dviratininkais, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Iš viso iki birželio mėnesio tokių įvykių šiemet Lietuvos kelių policijos tarnyba registravo daugiau nei pusšimtį, t. y. 60. Trys iš jų pasibaigė dviratininko mirtimi. Anot Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico, nors dviratininkai Lietuvoje tampa vis sąmoningesni eismo dalyviai, tačiau dar pasitaiko nemažai atvejų, kai jie nukenčia dėl savo pačių neatsargumo ar aplaidumo.
„Du iš trijų dviratininkų mirtimi pasibaigusių eismo įvykių šiemet įvyko tamsiu paros metu. Be jokios abejonės, važiuojant sutemus nelaimės rizika yra didesnė, tačiau, nepaisant to, dar ne visi dviratininkai imasi visų būtinų saugumo priemonių ir stengiasi likti matomi kelyje.
Dažnas nepaiso reikalavimo važiuojant keliu tamsiu paros metu ar esant blogoms oro sąlygoms dėvėti šviesą atspindinčią liemenę, kurią rekomenduojama dėvėti net ir važiuojant dieną“, – sako A. Pilčicas.
Be to, anot draudimo eksperto, prie nelaimių dažnai prisideda ir prasta vairuojamų dviračių techninė būklė, kuriai vis dar skiriamas nepakankamas dėmesys.
„Išvažiuojant į gatves dviračiu su prastai veikiančiais stabdžiais ar neveikiančiais žibintais, nepritvirtintais atšvaitais saugios kelionės, suprantama, tikėtis neverta. Gerai techninei dviračio būklei nereikėtų gailėti nei lėšų, nei laiko, o į gatves privalu išvažiuoti tik patikimu dviračiu“, – sako draudikų atstovas.
Anot A. Pilčico, šiemet į draudimo bendrovę dviratininkai jau kreipėsi dėl įvairių traumų – pradedant rankos piršto nago sužalojimais ir baigiant rimtais kaulų lūžiais.
„Dažniausiai traumas dviratininkai patiria nesuvaldę dviračio ir nukritę nuo jo. Neretai pasitaiko keleto dviratininkų susidūrimų ir, be abejo, pačių pavojingiausių susidūrimų su automobiliais.
Tokiais atvejais dažniausios ir rimčiausios galvos traumos – praskėlimai, smegenų sutrenkimai ar net kaukolės lūžiai. Tokių sveikatos sutrikdymų išvengti padeda ar bent jau jų pasekmes sušvelninti leidžia dėvimas šalmas, kurį dviračių mėgėjai taip pat dar ne visuomet noriai dedasi ant galvos“, – sako A. Pilčicas.
Vis tik draudimo bendrovės atstovas tikina, kad situacija gerėja, o dviratininkų rūpestis dėl savo saugumo, supratimas, kad dviratis yra tokios pat atsakomybės reikalaujanti transporto priemonė kaip ir automobilis, šalyje auga.
„Pamažu gerėjančią situaciją rodo ir vis didesnis skaičius žmonių, prisijungiančių prie įvairių saugiam važiavimui dviračiais skatinti skirtų iniciatyvų. Štai kasmet rengiamas „Velomaratonas“ sostinėje visuomet sutraukia gausų būrį saugumui, kultūringam elgesiui kelyje neabejingų dviratininkų. Palaikymo ir aktyvaus dalyvavimo jau keletą pastarųjų metų sulaukia „Velomaratono“ metu rengiami saugaus eismo mokymai, saugios dviratininkų mados dirbtuvės ir kiti renginiai“, – pabrėžia A. Pilčicas.
Draudimo eksperto teigimu, pastebima tendencija, kad daugėja vos pernai Lietuvos rinkai pristatytą dviratininko draudimą besirenkančių gyventojų skaičius.
