Skuodo rajono ūkininkai ne kartą nukentėjo nuo panašių atvejų, jie bando kelti šią aktualią problemą, deja, skuodiškių balsas toliau rajono ribos galbūt ir nesklinda. Rajonas, kuriame vasarą laukuose prie kelių dažnai ganosi per 13 tūkst. melžiamų karvių ir tiek pat kitų galvijų, yra potencialios grėsmės zona, kurią reikėtų pažymėti tam tikru kelio ženklu. Ūkininkai sako, kad tokį ženklą „išsirūpino“ vienintelis rajono gyvulių augintojas.
Karvė ant kelio? Kaltas ūkininkas
„Kelių eismo taisyklėse įteisintas ženklas, kuriuo vairuotojai informuojami apie naminių gyvūnų kliūtį keliuose. Tai ženklas „Gyvulių pergina“, neturintis išplėstinio paaiškinimo, kam jis skirtas. Akivaizdu, kad tokius ženklus reikia statyti tose vietose, kur ūkininkas reguliariai varo savo gyvulius per kelią – tokia praktika dažna, taigi ženklas reikalingas. Tačiau, skirtingai nuo ženklo „Laukiniai gyvūnai“, šis ženklas nėra skirtas perspėti apie netikėtai kelyje pasirodančius gyvulius. O būtent tai mums ir svarbu“, – pokalbyje apie susiklosčiusią problemą pasakojo Skuodo r. ūkininkas Adomas Statkus.
Šio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Kazimieras Jucevičius mini atvejus, kai dėl netikėtai kelyje pasirodžiusių galvijų įvyko avarijos. Nukentėjo vairuotojai, transporto priemonės, žuvo gyvuliai. Paprastai žalą atlyginti priteisiama ūkininkui.
„Prieš trejus metus sunkvežimis partrenkė tris Mosėdžio seniūnijos ūkininko karves, byla ir dabar tebevyksta teisme. Žmogus nežino, kuo viskas baigsis, ir nenori apie tai kalbėti. Dvi avarijos įvyko kelyje į Mažeikius. Jeigu keliuose būtų įspėjamieji ženklai, tokių nelaimių skaičių bent jau sumažintume, nes vairuotojas važiuotų atidžiau“, – svarstė K. Jucevičius.
A. Statkaus manymu, dabar niekas net nesigilina į konkrečias įvykio aplinkybes, jau iš anksto aišku, kad kaltas ūkininkas, kurio galvijai išbėgo ant kelio.
„Traktuojama vienareikšmiškai: galvijų ant kelių neturi būti. Jei jie yra, žiūri, kas šeimininkas, jis yra kaltas ir turi atlyginti visus įvykio nuostolius. Niekas nesismulkina, dėl ko tai įvyko, ar galėjo to eismo įvykio išvengti, ar negalėjo, ar gyvuliai dėl šeimininko kaltės pasileido. Nereikia didelių pastangų kaltam surasti. Tačiau ne visada ūkininkas kaltas dėl išbėgusių ant kelio gyvulių. Elektrinius užtvarus gali sugadinti laukiniai gyvūnai, prie elektrinio piemens nepripratinti naminiai gyvūnai, pavyzdžiui, nusitraukusi raišiojama kaimynų karvė. Iš aptvarų galvijai išsiveržia rujos metu, tada nelaiko net spygliuotos vielos užtvaras. Elektrinis piemuo yra mechanizmas, jis gali sugesti, galų gale juos naktį gali pavogti, ir gyvuliai pabėgs į laisvę“, – ūkininkus teisinančius atvejus vardijo
A. Statkus.
Pasiūlymų įvairovė
Pasak pašnekovų, dabartinės eismo reguliavimo tvarkos gynėjai siūlo ūkininkams būdus, kaip apsaugoti kelius nuo netikėtai išbėgusių galvijų. Tačiau tokie pasiūlymai dažniausiai negyvenimiški, nes siūlytojai nežino gyvulių įpročių.
„Pavyzdžiui, sakoma, kad reikia užtverti ganyklas patikimomis tvoromis. Įsivaizduokime, kas bus, kai kiekvienas ūkininkas pagal savo supratimą pradės užtverti pakeles. O, pavyzdžiui, siūlomos spygliuotos vielos melžiamoms karvėms apskritai neleidžiama naudoti, tai kertasi su gyvūnų gerovės principais, karvės susižaloja tešmenis. Yra dar vienas pasiūlymas – esą ganyklas reikia atitraukti nuo kelio bent 50 metrų. Ką tai reiškia? Ogi nieko, nes į laisvę ištrūkusiam galvijui pakanka 10 minučių nueiti vieną kilometrą“, – argumentavo A. Statkus.
Pokalbyje dalyvavusi ūkininko Povilo Mitkaus žmona Karolina sakė, kad jiems tokie įvykiai nutiko du kartus. Vieną kartą nuostolius teko atlyginti, o kitą – ne.
„Gyvename prie Mažeikių kelio, čia pat ir ganyklos, o eismas intensyvus. Paskutinį kartą vairuotojui buvo 85 metai ir jis dienos metu nepamatė, kad karvės ant kelio. Jis pats sakė: žiūrėjęs į bandą, o kas ant kelio, nematė. O juk galėjo žmogus stovėti. Man visų baisiausia tai, kas būtų ūkininkui, jei žūtų žmogus. Kažkaip reikia atkreipti vairuotojų dėmesį, dabar ūkininkas paliktas vienas su problema. Tiesa, pirmą kartą žalos atlyginti nereikėjo, nes vairuotojas buvo apsidraudęs „Kasko“ draudimu, be to, jis buvo užsienietis ir, matyt, nusprendė, kad bylinėtis neverta“, – pasakojo K. Mitkuvienė.
Žinoma, keista, kad pati draudimo kompanija neieškojo kaltininkų. Į pokalbį pakviesta „Lietuvos draudimo“ Pajūrio skyriaus atstovė Barbora Butkienė sakė, kad žmogus pasielgė humaniškai: „Kadangi vairuotojas buvo apsidraudęs „Kasko“ draudimu, nuostolius jam atlygino draudimo bendrovė. Jis nenorėjo turėti problemų pats, nenorėjo, kad iš ūkininko regreso tvarka būtų išieškota žala, todėl, matyt, pasakė, kad automobilį sudaužė savo kieme ar panašiai. Tam ir yra „Kasko“ draudimas. Žinoma, jei įvykį būtų tyrusi policija, galėjo pasisukti ir kita linkme. Ir ūkininkas draudžia savo bandas nuo tokių įvykių, kai gyvuliai išeina ant kelio ar sugadina kaimynų turtą, pavyzdžiui, šieno ritinius ir panašiai. Tada bent jau nukentėjusiajam atlyginami nuostoliai, o su savais praradimais tenka susitaikyti. Tačiau galima apdrausti ir savo bandą, draudimo įmokos dydis priklauso nuo rizikų, aplinkybių, atstumų iki kelio ir kt. Ūkininkas nebūtinai turi draustis visiems metams, juk didžiausi pavojai tyko ganiavos laikotarpiu. Tada draudimo įmokos suma akivaizdžiai mažėtų.“
Skatins keisti taisykles
Draudimas, aišku, padengs patirtas išlaidas, tačiau nesumažins įvykių rizikos, kuriuose gali nukentėti ir žmonės. Todėl pokalbio dalyviai mano, kad reikėtų inicijuoti Kelių eismo taisyklių pakeitimus, kuriuose ženklui „Gyvulių perėja“ turėtų būti suteikta kita prasmė.
„Skuodo r. Kaimo reikalų komitetas gavo ūkininkų prašymą, kuriame ir keliamas klausimas dėl to, kad ant kelio išėję gyvuliai gali sukelti avarines situacijas. Savivaldybės prašoma tarpininkauti dėl kelio ženklo „Gyvulių pergina“ rajono keliuose statymo. Į komiteto posėdį buvome pasikvietę regiono kelių ir kitų suinteresuotų šalių atstovus. Išsiaiškinome, kad reikia keisti minėto kelio ženklo traktuotę, o tam reikalingas Kelių eismo taisyklių pakeitimas. Kelius ženklina kelininkai, o jie traktuoja, kad tas ženklas statomas tik tose vietose, kur per kelią varomi gyvuliai. Štai kodėl tokių ženklų rajono keliuose nėra. Mano žiniomis, Skuodo rajone tik vienas ūkininkas savo atkaklia iniciatyva pasiekė, kad šis ženklas būtų pastatytas. Pavyzdžiui, nuo Skuodo iki Ylakių yra apie 20 km, kas kilometras ganosi gyvuliai. Jei statysime tokius ženklus, kurie neturi papildomos lentelės su nurodyta galiojimo zona, reikėtų begalės ženklų. Tačiau jei ženklo aiškinimas būtų pakeistas, su papildoma lentele jis galiotų visoje zonoje. Komitetas sprendimą priėmė, ūkininkams siūloma apdrausti bandas, o Žemės ūkio skyrius įpareigotas surinkti informaciją ir pateikti pageidavimą Klaipėdos regiono keliams aprūpinti kelio ženklu „Gyvulių pergina“. Kol taisyklės nepakeistos, tai būtų laikina priemonė“, – sakė ūkininkas, rajono tarybos narys ir Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Statkus.
Ką gali patys ūkininkai?
Rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas K. Jucevičius priminė, kad kartais pavojų keliuose galima sumažinti ir be centrinių valdžios institucijų įsikišimo.
„Lankydamasis pas Prancūzijos gyvulių augintojus atkreipiau dėmesį, kad prieš kiekvieną gyvulininkystės regioną prie kelio yra informacinis stendas, nurodantis, kad tai šarolė, limuzinų ar aubrakų laikymo zona. Klausiu, kam tie ženklai pastatyti. Sako, tai viena iš jų veiklos reklamos priemonių. Bet jis veikia ir kaip kelio ženklas, informuojantis įvažiuojančius į tą zoną, kad čia daug galvijų ir jie gali netikėtai pasirodyti ant kelio. Tai nėra oficialus kelio ženklas, bet įtakos vairuotojams turi“, – sakė K. Jucevičius.
Matyt, ir Skuodo ar kitų rajonų ūkininkams nelabai brangiai kainuotų prie svarbiausių kelių įvažiuojant į rajoną pastatyti ryškų stendą, informuojantį, kad tai gyvulininkystės rajonas ir kelyje gali pasitaikyti naminių gyvūnų. Ūkininkų atsakomybės už avarijos pasekmes tas ženklas nepanaikintų, tačiau jei toks įspėjimas sumažintų avarijų skaičių, automatiškai sumažėtų ir pačių ūkininkų nuostoliai.
Spręsti šią problemą reikia įvairiomis kryptimis, tiek savo iniciatyva imantis leistinų priemonių, tiek inicijuojant Kelių eismo taisyklių pakeitimą.
