Taigi, savo ir keleivių saugumu vairuotojai rūpinasi nebent savo noru.
Nežino, ką veža po sėdyne
„Įsivaizduokite, suslėgtos gamtinės dujos yra suspaustos iki 200 barų slėgio. Jei dujų balionas netvarkingas, pakyla dujų temperatūra, dujos plečiasi ir atsiranda didelė rizika baliono sprogimui. Jei taip atsitiktų, pasekmės gali būti labai skaudžios“, – sako suslėgtų gamtinių dujų balionų patikrą atliekančios „Gaschemos“ specialistas Robertas Černiauskas.
Anot specialisto, problemos absurdiškumą bendrovė suprato tada, kai susirūpinę keleivių saugumu autobusų parkai ir lengvųjų automobilių vairuotojai patys pradėjo ieškoti, kur Lietuvoje galima pasitikrinti SGD balionus. Iki šiol artimiausias dujų balionų patikros centras buvo Vokietijoje.
„Didžiausia problema ta, kad Lietuvoje labai stipri antrinė automobilių rinka, dažnai perkamos 10-ies metų ar senesnės transporto priemonės, kurios užsienyje parduodamos prieš balionų patikros galiojimo pabaigą. Taip atsitiko ir su daugeliu Lietuvos autobusų parkų įsigytais dėvėtais autobusais“, – apie dabartinę situaciją pasakoja R. Černiauskas.
Balionų patikra – nėra sumanytas pasipelnymas iš gamtinėmis dujomis varomų automobilių vairuotojų ar autoparkų. Pagal ES direktyvas, SGD kuro balionų patikros yra privalomos.
Paprastai pirmoji patikra atliekama po 10-ties metų. Jei rezultatai atitinka visus reikalavimus, galiojimas pratęsiamas 5-iems metams. Po 15 metų galima dar viena patikra. Iš viso tokius balionus maksimaliai galima naudoti tik 20 metų nuo pagaminimo datos.
Šiandien tokių verslo ir viešojo transporto priemonių, vežančių tūkstančius keleivių ir, kurioms artimiausiu metu bus reikalinga dujų balionų patikra, kone kelios dešimtys. Prognozuojama, kad per artimiausius 5 metus toks poreikis sparčiai augs.
Techninės apžiūros centrai nereikalauja patikros dokumentų
Šiandien gamtinėmis dujomis varomų transporto priemonių patikra vykdoma automobilių TEC apžiūros metu, tačiau darbuotojai neturi reikiamų žinių ir įrangos baliono techninei būklei įvertinti.
„Į apžiūrą atvažiuoja pilietis, kurio automobilio dujinė įranga ar balionas techniškai netvarkingas. Kadangi jo baliono eksploatavimo laikas atitinka rekomendacijas, jis ir toliau važiuoja su netvarkingu automobiliu, sukeldamas sau ir kitiems potencialų pavojų“, – situaciją apibūdina R. Černiauskas.
Siekiant išvengti skaudžių nelaimių, specialistas mano, jog TEC turėtų reikalauti ne tik dokumentų, išduotų konkretaus automobilio dujų balionams ar jų junginiui, bet ir šios įrangos sumontavimo bei patikrinimo darbų sertifikato.
„Užsienyje tai normali praktika: TEC centrai reikalauja iš Techninių dujinės įrangos aptarnavimo centrų ekspertų atliktų patikrų pažymų, nes vien baliono patikra neužtikrina saugios visos įrangos eksploatacijos. Todėl automobiliai, turintys įmontuotą dujinę įranga, kartą į du metus, prieš atvykstant į TEC apžiūrą, jos saugumo ir patikimumo patikrinimą atlieka specializuotuose dujinės įrangos centruose.
Tai galioja visai dujinių balionų įrangai. Naftos (propano-butano) dujų darbinis slėgis balionuose yra tik iki 30 barų, tuo tarpu gamtinių dujų gali viršyti 200 barų. Ir jų niekas iki šiol rimtai neprižiūri“, – sako Technikos priežiūros tarnybos, techninio konsultavimo skyriaus vadovas Vytautas Šoblinskas.
Artimiausias centras visoms Baltijos šalims
Kol kas Lietuvoje yra vienintelis akredituotas SGD balionų patikros centras visoms Baltijos šalims, taip pat ir Lenkijai. Tokias patikras atlieka specialiai tam reikalingą įrangą įsigijusi ir darbuotojus apmokiusi bendrovė „Gaschema“.
Patikros metu atliekamas baliono tūrinis hidraulinis bandymas prie 300 barų slėgio. Rezultatus vertina ir pažymą išduoda Technikos priežiūros tarnyba, kurios atstovas dalyvauja patikrinime. „Ant kompozicinių balionų viršutinio sluoksnio yra išlietas identifikacijos numeris, kuris ir yra pažymimas dokumente.
Patikros metu baliono tūrio išsiplėtimas negali viršyti 10 proc. pradinio tūrio. Jei tai sudaro 3-5 proc., galiojimas pratęsiamas 5 metams, jei – 8 proc., ekspertas galiojimo terminą gali pratęsti tik 2 metams. Visais atvejais sekančios patikros terminą nustato ekspertas, jei tai neilgesnis terminas nei nurodoma gamyklos gamintojos instrukcijoje ar LST EN 11623 standarte“, – apie patikrą pasakoja TPT specialistas.
Rekomenduotina dujų įrangos sumontavimą patikėti tai išmanantiems specialistams. Anot R. Černiausko, vidutiniškai baliono patikra kainuoja 10 proc. naujo baliono kainos.
Lietuvoje važinėja apie 300 autobusų
SGD dujomis varomi automobiliai ir autobusai pripažinti viena ekologiškiausių ir švariausių transporto priemonių. Kitaip nei suskystintos naftos dujos, SDG pasižymi kelis kartus mažesne tarša.
„Šiandien Lietuvos miestuose keleivių pervežimo paslaugas teikia beveik 300 SGD varomų autobusų, iki kitų metų šis skaičius išaugs bent du kartus. Didėjant autobusų bei privačių automobilių skaičiui, savaime augs ir infrastruktūra – jau dabar visi didieji miestai turi miesto maršrutinių autobusų, varomų suslėgtomis gamtinėmis dujomis, ir savo kompresorines stotis“, – sako UAB „SG dujos“ technikos direktorius Darius Juozapavičius.
Manoma, kad tokių transporto priemonių skaičiaus didėjimas priklausys nuo valstybėje įdiegtos progresyvios sistemos, skatinančios naudoti mažiau taršius degalus.
Pasak specialistų, kai kuriais atvejais suslėgtų gamtinių dujų sistemos laikomos netgi saugesnėmis nei mums įprastos benzino ar dyzelino kuro sistemos, tačiau šie aukšti standartai įmanomi tik tada, kai laikomasi atitinkamų saugos taisyklių.
„Prasidėjusi šių automobilių patekimo į šalį banga išryškino tam tikros informacijos ir supratimo trūkumą, kai manoma, kad jeigu tai dujos, tai kiekvienas garaže dirbantis ir dujinę įrangą montuojantis meistras supranta šią įrangą, tačiau taip tikrai nėra“, – teigia D. Juozapavičius.
