Avaringiausios vietos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje: pasitikrinkite, kur saugotis

Kiekvienais metais situacija Lietuvos miestų gatvėse vis gerėja. Tačiau ir toliau juodosios dėmės – vietos, kuriose įvyksta daugiausiai avarijų, – margina didžiųjų Lietuvos miestų žemėlapius. Dėmės vis dar skaičiuojamos dešimtimis.

Kelių ir transporto tyrimo institutas bandomojo projekto metu parengė didžiųjų Lietuvos miestų juodųjų dėmių (JD), žemėlapius.

Nors projektas bandomasis, galima aiškiai matyti tendencijas, kuriose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gatvėse ir ruožuose nutinka daugiausiai avarijų. Būtent šios vietos ir vadinamos juodosiomis dėmėmis (JD).

Vilnius

Sostinė – didžiausias Lietuvos miestas tad natūralu, kad čia JD daugiausiai. Skaičiuojama, kad Vilniuje ruožuose yra 25 JD, o sankryžose – 65.

Ramesni gali būti Antakalnio, Verkių, Naujosios Vilnios, Pilaitės ar Panerių seniūnijų gyventojai – čia JD mažiausia.

Sostinėje didžiausiu avaringumu natūraliai pasižymi vietos arčiau miesto centro – kur ir eismo intensyvumas didžiausias. Ypač išsiskiria Kalvarijų gatvė, kurioje juodosios dėmės fiksuojamos vos ne kiekvienoje sankryžoje – jų priskaičiuojama net aštuonios. Dar dvi juodos dėmės yra šios gatvės atskiruose ruožuose.

Vilniaus centrą ir Senamiestį apimančiose teritorijose šiuo metu nustatytos 25 padidinto avaringumo sankryžos ir 6 atkarpos. Pagal juodųjų dėmių kiekį atskirose atkarpose nepralenkiama Žirmūnų seniūnija, kurioje išskirtos 9 vietos. Trys iš jų ribojasi su Šnipiškėmis (Kalvarijų ir Žalgirio gatvėse), kitos yra išsibarsčiusios Rinktinės, Tuskulėnų, Žirmūnų ir Kareivių gatvėse.

Penkios didesniu avaringumu pasižyminčios sankryžos skaičiuojamos Laisvės prospekto dalyje tarp Karoliniškių ir Pašilaičių, ten taip yra ir viena juoda dėmė atskirame ruože Karoliniškių mikrorajone netoli Sodros pastato (čia pavojinga tiek Laisvės pr., tiek kitoje pastato pusėje – L. Asanavičiūtės gatvėje). Tuo metu Lazdynuose atskirai pažymėta atkarpa Oslo gatvėje prie ligoninės.

Keturios pavojingos sankryžos ir du ruožai (abu – atkarpoje tarp Šeškinės ir Pašilaičių) išskiriami Ukmergės gatvėje.

Beje, avaringų vietų galima aptikti ir nuo centrinės Vilniaus dalies gerokai nutolusiose vietose. Sankryža Geležinio Vilko gatvės pabaigoje, ties išvažiavimu į Molėtų plentą ir nusukimais į Santariškes arba Bajorų kalvas dėl didesnio gyventojų skaičiaus turbūt nestebina, tačiau juodosiomis dėmėmis pažymėtos ir dvi sankryžos Užupį su Naujaja Vilnia jungiančioje S. Batoro gatvėje: ties nusukimais į Rudens ir Pūčkorių gatves.

Taip pat daugiau avarijų fiksuojama Viršupio ir Šilo gatvių sankirtoje netoli Rokantiškių kapinių bei atkarpoje studentų miestelyje Saulėtekyje.

„Lyginant su Europos šalimis, Lietuvoje situacija išlieka pakankamai sudėtinga. Didelį avaringumą lemia ne automobilių skaičius, o bendra eismo dalyvių kultūra ir konkrečios eismo sąlygos. Avarijų priežastys Vilniuje ir kituose miestuose yra kur kas sudėtingesnės ir subtilesnės, įtakotos urbanistinės aplinkos, susisiekimo infrastruktūros.

Įskaitinių eismo įvykių skaičius Vilniuje rodo, kad egzistuoja tiesioginė priklausomybė nuo transporto eismo intensyvumo miesto gatvėse. Didžiausias avaringumas – pavasarį ir rudenį, kuomet transporto eismas yra pats intensyviausias, ir mažiausias – vasaros metu. Įskaitinių eismo įvykių skaičius atskiromis paros valandomis Vilniuje koreliuoja su transporto eismo dinamika: autoįvykių skaičius išauga rytinėmis ir vakarinėmis spūsties valandomis.

Tai reiškia, kad pagrindinės priežastys yra pačios eismo sąlygos su maksimaliu eismo dalyvių skaičiumi“, – sako Tomas Kamaitis, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vadovas.

Kaunas

Kaune pagal preliminarų žemėlapį šiuo metu JD pažymėtos 45 sankryžos ir 33 ruožai.

Itin avaringa Savanorių prospekto atkarpa nuo vadinamosios Muravos sankryžos iki sankryžos su Taikos prospektu – šioje atkarpoje užfiksuota 10 JD. Tiek JD galima rasti ir Kovo 11-osios gatvėje, kur kone kiekviena sankryža su šalutine gatve pažymėta JD. Avaringi ir Taikos bei Pramonės prospektai.

Ramiausia Kaune – Šančių, Panemunės seniūnijose. Nors JD ir yra, palyginus ramu Šilainiuose, Vilijampolėje, Žaliakalnyje.

Beje, pastaraisiais metais Kauno JD žemėlapis gerokai pasikeitė.

„Nepatikėsite, bet prieš penkerius metus Kaune pavojingiausia gatvė buvo Karaliaus Mindaugo prospektas, kai greitis buvo 80 km/val., o visi važiuodavo 90 km/val. Tai jūs pabandykite esant tokiems greičiams atlikti kairį posūkį į Maironio gatvę.

Kai greitis buvo sumažintas iki 60 km/val. Karaliaus Mindaugo prospektas dingo iš avaringiausių gatvių sąrašo. Kad visiškai išspręstumėm Karaliaus Mindaugo prospekto klausimą, buvo įrengtas šviesoforas ties M. K. Čiurliono gatve. Dar viena sankryža bus įrengta ties Maironio gatve – visi planai jau suderinti. Kiekviena priemonė gatvę padaro saugesne“, – DELFI teigė Kauno apskrities VPK Kelių policijos vadovas Danas Česnauskas.

Klaipėda

Uostamiestyje užfiksuota 19 JD dėmių ruožuose ir 34 – sankryžose.

Neabejotinas lyderis – Taikos prospektas. Čia sankryžose ir ruožuose iš viso yra net 13 JD. Taip pat gana avaringa ir H. Manto gatvė – čia yra 6 JD.

„Tai intensyviaus gatvės – Taikos prospektas ir H. Manto gatvė yra pagrindinės miesto artertijos. Čia vyksta pats intensyviausias eismas ir viešojo transporto prasme. Natūralu, kad esant dideliam intensyvumui nutinka įvairių įvykių.

Kita vertus, mes netrukus šiose gatvėse imsimės daug priemonių. Buvo viešas svarstymas, pateiktas pasiūlymas dėl perėjų. Nemažai perėjų bus naikinama. Taip pat bus sprendžiamas apšvietimo ir kiti klausimai, kad pagerinti saugumą.

Susisiekimo ministerijos ir mūsų atstovai, kurie dalyvavo perėjų apžiūroje, akcentavo šiuos klausimus ir šioje gatvės dalyje, ir kitose. Natūralu, kai yra problema ją reikia spręsti ir šalinti“, – DELFI teigė Rimantas Mockus, Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas.