Žiniasklaidoje reguliariai mirga pranešimai apie sužeistuosius viešajame transporte – staigiau pastabžius žmonės krenta, patiria įvairiausius sužeidimus. Kartais – pakankamai rimtus.
Tačiau specialistai sako, kad tokiu atveju pirmiausia reikėtų kaltinti save.
Viešajame transporte nėra saugos diržų, nes nėra ir tokio reikalavimo. Apskritai viešojo transporto priemonės jau iš gamyklų išrieda be saugos diržų. Priešingai nei tarpmiestinio susisiekimo autobusai.
„Kauno autobusų“ viešųjų ryšių specialistas Kamilis Doveika sako, kad nėra reikalavimo viešajame transporte įrengti saugos diržus. Be to, saugumo diržų naudojimas būtų sunkiai įgyvendinamas.
„Realiai pagalvojus, griūna tie keleiviai, kurie stovi, o stovint prisisegti būtų sudėtinga. Mūsų taisyklės pabrėžia, kad keleiviai turi saugotis, turime ir edukacinių filmukų, Jau vaikus nuo mažų dienų mokome, kaip elgtis viešajame transporte.
Kaip ir kiekvienoje pasaulio šalyje, įlipus į autobusą pirmiausiai reikia tvirtai įsikibti. Būna, kad žmonės per daug atsipalaiduoja, užsimiršta, užsiima savo reikalais ir nespėja įsikibti. Žinote, autobusas stabdo ne kartą ir ne du. Griūna tik maža dalis keleivių – 1-2 žmonės. Todėl mes visada agituojame žmones pasirūpinti saugumu. O dėl saugos diržų tai praktikoje būtų labai sunku pritaikyti“, - DELFI teigė K. Doveika.
„Saugos diržus reikia prisisegti, jei gamyklose diržai buvo įrengti. Kadangi miesto viešajame transporte leidžiamas ir stovinčių keleivių vežimas ir nėra gamintojo įrengtų diržų, tad tokio reikalavimo nėra.
Dažniausiai nelaimingi įvykiai nutinka, kai žmogaus rankos yra užimtos ir jis judėdamas per transporto priemonę kažkokiais epizodais nesilaiko arba laikosi netvirtai. Tada gali nutikti įvairūs nelaimingi įvykiai“, - sako Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.
Specialistas teigia, kad dar nėra buvę atvejo, kad nukentėtų autobuse sėdėjęs keleivis – visos nelaimės susijusios su stovinčiais keleiviais.
