Ne vienas vairuotojas susidūręs su situacija, kai nepastebi ar per vėlai pastebi šalia pagrindinio žalio signalo nešviečiančią papildomą sekciją. Tikimybė nepastebėti nedegančios papildomos sekcijos išauga tamsiu paros metu, esant blogoms oro sąlygoms.
Kartais papildomą sekciją „uždengia“ per ryškiai šviečiantis pagrindinis žalias signalas.
Net ir atgavus Nepriklausomybę Lietuvoje 1995 m. buvo patvirtintas Lietuvos standartas LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“, kuris buvo nukopijuotas nuo analogiško rusiško standarto GOST ir kuriame leista dėl taupymo priežasčių naudoti papildomas sekcijas. Prireikė 22 m. po Nepriklausomybės atkūrimo, kol buvo atsisakyta šio ydingo eismo reguliavimo ir pereita prie europinės (ir pasaulinės) praktikos.
Naujai įrengiamose ir rekonstruojamose sankryžose posūkiai jau reguliuojami atskirais šviesoforais. Tiesa, naujose šviesoforų įrengimo taisyklėse leista įrengti papildomas sekcijas posūkiui į dešinę, tačiau derinys, kai dega pagrindinio šviesoforo žalias signalas, o papildomos sekcijos signalas yra išjungtas, dėl saugumo yra draudžiamas.
Vienas tokių pavyzdžių – 2015 m. Kaune rekonstruota Šiaurės pr. – Sukilėlių pr. sankryža. Kairysis posūkis reguliuojamas atskirai nuo kitų krypčių, todėl jam įrengtas šviesoforas su rodyklėmis.
Sankryžų rekonstrukcijos reikalauja nemažai lėšų, todėl jos atliekamos tik esant pagrįstoms priežastims – keičiant susidėvėjusią įrangą, eismo organizavimo tvarką ir pan. Todėl daugelis iki 2012 m. įrengtų sankryžų dar ilgai nebus rekonstruojamos.
Tačiau Kauno mieste gimė idėja, kaip be didelių lėšų patobulinti posūkių reguliavimą senose sankryžose, siekiant užtikrinti didesnį eismo saugumą. Tiesiog virš žalios rodyklės įrengiamos dar dvi sekcijos – raudona ir geltona.
Verta pastebėti, kad daugiausiai papildomų sekcijų įrengta Vilniuje. Gal laikas ir Vilniui įrengti taip trūkstamas sekcijas – geltoną ir raudoną?
