Žinoma, jei vairuotojas nebando piktnaudžiauti. Tai turi išsiaiškinti ir įvertinti pareigūnai.

Gavo baudą

DELFI rašė, jog panevėžietis nepastebėjo žiojinčios siauros, tačiau gilios, aštriomis briaunomis duobės ir įvažiavo į ją priekiniu ratu.

Atvykę policijos pareigūnai konstatavo, jog jis pats kaltas, kad nepamatė duobės, ir nubaudė 9 eurų bauda. Panevėžio savivaldybė, kuriai priklauso įmonė prižiūrinti gatves, vairuotojui parodė špygą – nubaudė, tad niekuo nebegalima padėti.

Ilgą laiką duobėtomis gatvėmis garsėjo Kaunas. Iki 2014 metų pranešimų apie gatvėse apgadintus automobilius kasmet būdavo gaunama net apie 300.

Tokiu atveju vairuotojai arba draudimo kompanijos kreipiasi į savivaldybę dėl žalos atlyginimo. Tam net buvo įkurta speciali komisija, sprendžianti pretenzijų pagrįstumą. Draudimo įmonė „Lietuvos draudimas“ pernai užregistravo daugiau nei 600 žalų, kurių priežastis buvo kelio duobė, o vidutinis tokios žalos dydis siekė 560 eurų.

Jei komisija ir vairuotojas ar draudikas nerasdavo kompromiso, ginčas persikeldavo į teismą, tačiau tokie atvejai buvo gana reti.

Savivaldybė turi atsakyti

Advokatas Tomas Vagnorius sako, kad savivaldybės bent jau iki naujos valdžios atėjimo nebuvo linkusios taikiai spręsti konfliktų.

„Bent jau kalbant apie praėjusios kadencijos Vilniaus miesto valdžią, ji nelabai noriai tą darė. Kitaip sakant, ne tik Vilniaus, bet ir kitos savivaldybės neretai nekompensuodavo nuostolių ir tą viešai deklaruodavo. Žala nebūdavo atlyginama, jei nėra teismo įpareigojimo“, – teigia T. Vagnorius.

Tiesa, advokatas pripažįsta, kad gali pasitaikyti atvejų, kai dėl padarytos žalos išties kaltas vairuotojas.

„Kad atsakomybė kyla kelio savininkui, valdytojui – tai nėra abejonės. Kelio savininkas atsako už žalą, kai dėl jo kaltės nėra tinkamai prižiūrima kelio danga. Yra išimtinių atvejų, kai kelio savininkas neatsako, jei buvo labai didelis vairuotojo neapdairumas. Jei vairuotojas nekreipė dėmesio į eismo sąlygas“, – sako T. Vagnorius.

Tomas Vagnorius
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Advokatas taip pat įsitikinęs, kad savivaldybėms nėra paranku, kai ginčai persikelia į teismą.

„Didžiosios savivaldybės skęsta skolose ir nutempia laiką kiek įmanoma ilgiau, kol baigsis bylinėjimasis. Tačiau tada savivaldybė patiria dar didesnių nuostolių susijusių su advokato pagalba ir panašiai. Aišku, būna ir labai nepagrįstų skundų. Tačiau kalbant apie pagrįstas pretenzijas, dauguma savivaldybių neskubėdavo atlyginti nuostolių“, – sako T. Vagnorius.

Miesto gatvėje apgadinus automobilį reikia kviesti policiją, kuri įvertins visas įvykio aplinkybes. Draudimo kompanijai (jei automobilis draustas kasko draudimu) ar pačiam vairuotojui įvertinus žalą, pretenzija pateikiama kelio savininkei – savivaldybei.