DELFI rašė apie tai, jog vilnietis Darius pasibaisėjo eismo sąlygomis magistraliniame kelyje „Via Baltica“. Vairuotojas šiame kelyje pasigedo ir didesnės pareigūnų kontrolės.
Variantas 2+1
V. Mačėnas sako, kad Panevėžio apskrities policija kontroliuoja „Via Balticos“ atkarpą nuo Kėdainių rajono ribos iki Saločių, Latvijos sienos. O tai yra apie pusantro šimto kilometrų.
„Šiuo keliu vyksta labai intensyvus eismas: daug sunkvežimių, daug lengvųjų automobilių. Mes nuolat skiriame didesnį patruliavimą ten, kur įvyksta daugiau eismo įvykių. Visada taip, ir ten daugiau patruliuoja.
Aišku, patruliavimas vyksta ir kitur. Mes patrulių be proto daug neturime. Visi puikiai supranta, kad ne viską patrulis gali padaryti. Gal reikia kalbėti apie prastus vairuotojus – pravažiuoja patrulį ir tikisi, kad nebus jų kas kilometrą ir toliau daro tai, ką daro, jei jis nesąžiningas vairuotojas, nesilaiko KET“, - sako V. Mačėnas.
Skaudžiausios nelaimės įvyksta transporto priemonėms susidūrus kaktomuša. Pareigūnas pateikia Skandinavijos pavyzdį, kaip spręsti šią problemą.
„Kai yra inžinerinės priemonės, tai ir chuliganas negali jų apvažiuoti, jei yra atitvaras. Čia kaip pavyzdys. Visi žino, ką reikia padaryti – tai yra įrengti šiuolaikinį kelią. Yra visokių minčių – daryti magistralę, po dvi juostas kiekviena kryptimi. Tai tolima mintis. Artimesnė mintis ir projektas daromas, kad būtų dvi juostos plius viena.
Yra toks skandinaviškas variantas – per vidurį įrengiamas atitvaras, viena kryptimi kokius du kilometrus dvi eismo juostos, tada pasikeičia – kam buvo viena juosta pervažiuoja į dviejų eismo juostą kelią. Tada greičiai pasiskirsto, kas nori pralenkia, bet neišvažiuojant į priešingą eismo juostą. Tai yra toks variantas“, - DELFI sako V. Mačėnas.
Per brangu
V. Mačėnas sako, kad skirti nuolatinį patruliavimą kelyje „Via Baltica“ tiesiog nėra finansinių galimybių.
„Reikia paklausti, ar valstybė yra pajėgi skirti tiek policijos pareigūnų, nes valstybė ir mokesčių mokėtojai turės išlaikyti patrulius tame ruože. Apie 150 km ruožas ir visą parą laikyti du ekipažus tai galima labai lengvai paskaičiuoti. Ekipažas yra du pareigūnai, pareigūnas dirba 8 valandas, o kitas 16 valandų ilsisi. Tada turi važiuoti kitas ekipažas. Įsivaizduokite, kiek reikia patrulių ir kiek mašinų ir kokia to kaina? Ar iš tikro pagelbės tie du ekipažai? O gal reikia 4 ar 10?“, - klausia V. Mačėnas.
Panevėžio apskrities Kelių policijos vadovas mano, kad tik inžinerinėmis priemonėmis galima situaciją pakeisti.
„Aš manau, kad yra kitos priemonės. Daugiau reikia spręsti inžinerines priemones. Galų gale, jei negalime padaryti 4 eismo juostų ar 2+1, tai reikia greičio kontrolės. Yra greičio matuokliai, bet jie stacionarūs, vienoje vietoje matuoja. Dabar yra naujos technologijos ir yra „Via Baltica“ vienas ruožas, kuriame matuojamas vidutinis greitis. Mūsų apskrityje to nėra, bet manau tai būtų galima padaryti“, – sako V. Mačėnas.
Vilkikų neišskiria
Nuolat žiniasklaidoje galima rasti pranešimų apie tragiškas avarijas, kuriose dalyvauja sunkiasvorės transporto priemonės. Tačiau V. Mačėnas nebuvo linkęs išskirti vilkikų ir sunkvežimių vairuotojų.
„Nebūtinai skaudžiuose įvykiuose dalyvauja vilkikai. Būna labai skaudžių įvykių, kur dalyvauja tik lengvieji automobiliai. Aišku, kai susiduria su sunkvežimiu, kyla rezonansas, kelias užsitveria, greitai avarijos padarinių pašalinti nepavyksta. Visi į tai atkreipia dėmesį. Bet kai susiduria dvi ar trys mašinos ir žūsta žmonės, tai lengviau pašalinti kliūtis ir visiems viskas atrodo paprasčiau. Kartais furgonas apsiverčia ir užtveria kelią ir būna daugiau trukšmo, nei per lengvųjų automobilių avarijas“, – sako V. Mačėnas.
Per aštuonerius metus „Via Baltica“ atkarpoje Lietuvos teritorijoje įvyko 550 eismo įvykių, kurių metu žuvo 175 ir buvo sužeisti 752 eismo dalyviai.
2007 metai kelyje „Via Baltica“ buvo užfiksuota 112 eismo įvykių, kurių metu žuvo 35 žmonės. 159 eismo dalyviai buvo sužeisti. 2014 metais įvyko 61 eismo įvykis, kurių metu žuvo 17 ir buvo sužeista 70 dalyvių.
