Tačiau, pabrėžia jis, net ir tokią situaciją ištaisyti įmanoma: „Reikia kreiptis į savo draudiką, pranešti, kas atsitiko [...]. Galima kreiptis ir į kito eismo dalyvio draudimo bendrovę jau reikalaujant atlyginti žalą. [...] Taigi prasidės tikrųjų eismo įvykio aplinkybių aiškinimasis. Tačiau svarbiausia mums iš pat pradžių turėti kuo daugiau informacijos.“
– Pone Gučiau, kiekvienas, net smulkus, eismo įvykis jo dalyviams sukelia nemenką stresą. Padėtis dar labiau aštrėja, kai dalyviai nesusitaria ir kai nė vienas iš jų nenori prisiimti kaltės. Ar dažni tokie atvejai, kai nesutariama?
– Tokių atvejų mes sulaukiame po keletą kartų per mėnesį. Atvejai gana smulkūs ir nesudaro didelės dalies, bet tiems žmonėms, kurie pateko į tą įvykį, tai tikrai nemaloni patirtis, galų gale ir automobilio remontas, ir piniginės išlaidos, ir stresas.
– Kokiose situacijose įvyksta tokie ginčytini eismo įvykiai?
– Dažniausiai pamirštama, kaip elgtis, prekybos centrų aikštelėse, kur dešinės rankos taisyklė nepadeda, kur judėjimo krypčių žymėjimas neaiškus, įvažiavimai, išvažiavimai į žiedines sankryžas. Taip pat – miesteliuose, kur nėra jokių pirmumo ženklų – tiesiog gatvių tinklas, todėl kartais iš tikrųjų neaišku, pagrindiniu ar šalutiniu keliu važiuoji.
– Dažnai būna, kai vienas iš eismo dalyvių stebi kitą ir pajunta, kad galbūt pavyks išsisukti ir gauti draudimo išmoką, todėl daro spaudimą.
– Taip, tokiais atvejais dažnai naudojamas puolimas – tu kaltas, kur čia važiuoji. Dar dažniausiai tas pats pilietis imasi iniciatyvos pildyti eismo įvykio deklaraciją, užpildo jam reikalingus duomenis, pasirašo ir pakiša kitam vairuotojui – pasirašyk čia ir čia, ir skirstomės. Nagrinėjant tokius įvykius, kitas nukentėjęs asmuo sako – aš nesupratau, nespėjau, mane puolė, norėjau kuo greičiau pabaigti, todėl pasirašiau. O pasirodo, kad šitaip vietoj nukentėjusiojo jis tapo kaltininku.
– Ar, supratus, kad paskubėta pasirašyti, dar įmanoma padėtį ištaisyti?
– Ištaisyti įmanoma. Reikia kreiptis į savo draudiką, pranešti, kas atsitiko, kad buvo pasirašyta ne ten, kur reikia, ir išdėstyti visas eismo įvykio aplinkybes. Galima kreiptis ir į kito eismo dalyvio draudimo bendrovę jau reikalaujant atlyginti žalą. Tada draudimo bendrovė, gavusi tokį pranešimą, irgi turės nagrinėti tą atvejį, susisieks su kitu vairuotoju. Taigi prasidės tikrųjų eismo įvykio aplinkybių aiškinimasis. Tačiau svarbiausia mums iš pat pradžių turėti kuo daugiau informacijos.
– Kolegė mums pasakojo apie savo patirtį: pateko į eismo įvykį ir kitas vairuotojas sako: „Tu kalta, patraukime mašinas, kad nesudarytume spūsties, ir tada susitarkime.“ Ji patikėjo, nes buvo ištikta streso, tai buvo pirmas toks jos įvykis. O vėliau policija pasakė – viskas, mašinos jau patrauktos, nieko nebegalima padaryti.
– Jeigu jau nusprendėte, kad nenorite blokuoti eismo, darykite paprasčiausius dalykus. Visi turi išmaniuosius telefonus – fotografuokite iš toliau paėję, kad būtų matomas bendras įvykio vaizdas, fotografuokite sugadinimus. Esant galimybei, paimkite kitų automobilių vairuotojų duomenis. Jei įvyks tyrimas, liudininkai, nuotraukos – viskas bus svarbu.
Kitas patarimas tiems, kurie nori pasitraukti iš eismo įvykio vietos, bet nori apsidrausti, – deklaracijoje užpildyti pagrindinę informaciją: pasirašyti, nurodyti, kas dalyvavo, valstybinius automobilių numerius, kad jau tų bent jau duomenų niekas negalėtų nuginčyti. O tada, pasitraukę į šoną, galite ramiai užpildyti likusius duomenis: draudimo polisų numerius, adresus, vairuotojų pažymėjimus, įvykio datą, laiką ir kt.
– Kokie žmonės linkę nusileisti? O kokie tikrai kovos nenorėdami pripažinti savo kaltės?
– Psichologinių portretų mes nepiešėme, bet psichologiškai stipresni žmonės pajunta, kad gali paspausti kitą eismo įvykio dalyvį, ir pasinaudoja proga. Sąžiningas žmogus, žinodamas, kad yra kaltas dėl eismo įvykio, nepuls ant kito.
– O jaunas vairuotojas?
– Jauni vairuotojai paprastai netgi turi tokią stipresnę pusę – jų teorinės žinios nesenos, todėl jie pakankamai gerai žino, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Žinoma, jie pridaro žioplesnių klaidų, bet jų stiprybė yra ta, kad teorinės žinios geresnės nei didelį vairavimo stažą turinčių vairuotojų.
– LRT RADIJO klausytojas teiraujasi, kaip elgtis, ką daryti, jeigu į jį atsitrenkė kita mašina, bet jo automobilis nepatyrė nuostolių? Ar reikia pildyti deklaraciją?
– Jeigu jūs neturite pretenzijų kitam eismo įvykio dalyviui, išsiskirkite draugiškai ir važiuokite toliau. Nereikia pildyti deklaracijos. Nebent ji reikalinga kitam eismo įvykio dalyviui.
– Kada būtina kviestis policiją?
– Jeigu esate įsitikinęs savo teisumu ir matote, kad kita pusė elgiasi neadekvačiai, agresyviai, bando primesti savo nuomonę, kvieskite policiją.
– Apibendrinkite – ką daryti, į ką atkreipti dėmesį, kad netaptume kalti?
– Svarbiausias dalykas – mokėti kelių eismo taisykles. Antra – kiekvieną rytą važiuoti maždaug tuo pačiu maršrutu, įsidėmėti sudėtingas situacijas, t. y. įvažiavimus, išvažiavimus į žiedus, prekybos centrų aikšteles. Pasidomėti, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, pavyzdžiui, ar reikia praleisti šalia važiuojančius žmones, galbūt pirmumo teisė yra ne jų.
