„Mano dukra pradėjo lankyti vairavimo mokyklą Palangoje. Nuėjo į paskaitas vos du kartus, ir instruktorius jau liepė jai sėstis į mokomąjį automobilį ir važiuoti į gatvę. O dar po kelių pamokų praktinis važiavimas vyko jau daug didesniais transporto srautais pasižyminčioje Klaipėdoje. Ar tikrai galima mokinį, kuris net nemoka Kelių eismo taisyklių (dukra teorijos egzamino dar nelaikė), leisti į gatves su automobiliu?“ – nusistebėjo tokį laišką redakcijai atsiuntęs palangiškis Algirdas.

„Instruktoriai žino, ką daro“

Vairavimo instruktoriai atsako, jog jokie įstatymai nepažeidžiami – jei tik iš pradžių dalis praktinio vairavimo įgūdžių pamokoma aikštelėje. Remiantis Vairuotojų mokymo tvarkos aprašu, „vėliau mokiniai, įgiję reikiamų teorijos (Kelių eismo taisyklių ir saugaus eismo) žinių ir praktinio vairavimo įgūdžių, gali būti mokomi keliuose (gatvėse).“

„Mokiniui nebūtina prieš išvažiuojant į gatvę išlaikyti jokių egzaminų. Viską sprendžia instruktorius – jei jis mato, kad mokinys supranta pagrindinius eismo principus, žino, ką koks valdymo prietaisas automobilyje reiškia ir moka jais naudotis, galima išvažiuoti jo toliau mokyti į gatvę“, – teigia klaipėdietis vairavimo instruktorius Vytautas Serapinas.

Anot jo, šiaip ar taip, visa atsakomybė tenka instruktoriui, ir esą būtent todėl jis neleis važiuoti į gatvę – jei matys, kad mokinys yra absoliučiai „žalias“, jo tikrai ten neleis prie mokomojo automobilio vairo.

Šeima – pavojingiau?

Panašiai aiškina ir Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos prezidentas Darius Lesickas.

„Žiūrint oficialiai, mokinys nėra vairuotojas. Vairuotojas yra instruktorius, ir todėl jam tektų atsakomybė, jei įvyktų avarija. Todėl instruktorius žiūri, kad pirmą kartą į gatvę mokytis išvažiuojantis žmogus suvoktų eismo pagrindus, žinotų, kam skirti valdymo prietaisai, kaip su jais elgtis. Žinoma, būna, kad mokinys būna visiškai sutrikęs, viską daro priešingai, negu jam sako instruktorius, bet tai – jau išimtys.

Pagrindinis dalykas toks – jei nevažiuosi, neišmoksi. Praktikos gatvėse reikia. Kai mokinys sėdi prie gatve važiuojančio automobilio vairo, patirtis yra visai kita, nei jis sukinėtųsi aikštelėje.

Pagaliau, mokomuosiuose automobiliuose juk ir instruktorius turi valdymo įtaisus – išskyrus, aišku, vairą. Todėl jis gali laiku sustabdyti mašiną ar atlikti kitą veiksmą. Pavojus tikrai nėra milžiniškas. Kur kas pavojingiau, jei jaunuolį, net ir išlaikiusį teorijos egzaminą, moko šeimos narys savo nuosavu automobiliu – ten tokios įrangos nėra“, – teigia D. Lesickas.

Be egzamino – ne problema

Pasak asociacijos vadovo, gera vairavimo mokykla stengiasi mokymosi procesą derinti – t. y. ir teorijos, ir praktinio vairavimo mokyti „lygiagrečiai“.

KET yra rimtas dalykas, ir neturėtų būti taip, kad žmogus mokosi teorijos, po to – praktinio važiavimo, o paskui eina laikyti teorijos egzaminą į „Regitrą“, o ten paaiškėja, kad jis visas žinias pamiršęs. Kai kurios mokyklos net ragina, kad mokinys iš pradžių išsilaikytų teorijos egzaminą, ir tada daugiau dėmesio galėtų skirtų praktiniams dalykams“, – sako jis.

Vis dėlto neretai būna ir atvirkščiai – žmogus jau moka vairuoti automobilį, tačiau teorijos žinių įteisinęs egzaminu „Regitroje“ nėra.

„Turėjau kelis mokinius emigrantus. Jie Anglijoje vairuoja automobilius net neturėdami pažymėjimo, ir praktinis jų pasiruošimas tikrai geras – ne vienam net pasakiau, kad praktinių pamokų jam nebereikia. O štai su teorija – kitaip: pabando spręsti egzamino uždavinius ir surenka vos 50 proc. balų. Tada grįžta į Londoną ir jo gatvėmis toliau sėkmingai važinėja. Be vairuotojo pažymėjimo.

Kodėl taip yra? Gal todėl, kad kai kurie egzamino klausimai – abejotino reikalingumo. Manau, toje pačioje Anglijoje teorijos egzaminą jis išlaikytų be problemų, nes ten – ir klausimai, ir apskritai eismo taisyklės paprastesnės“, – sako V. Serapinas.

Galės mokinti ir draugas?

Vairavimo mokyklų asociacijai vadovaujantis D. Lesickas neslepia skeptiško požiūrio į tai, kaip sureguliuota šeimos vairavimo mokymo tvarka.

„Mes žinome, kad taip mokant avarijų įvyksta, tačiau niekas jokios statistikos neveda – kaltė juk tenka ne mokiniui, o jo šeimos nariui“, – sako jis.

Panašu, mokyklų pasipiktinimo dėl to dar bus. Ypač jei Seimas pritars šią savaitę paskelbtam parlamentaro Juro Poželos siūlymui panaikinti, jo nuomone, diskriminacinę įstatymo nuostatą, pagal kurią siekiančius įgyti teisę vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones nustatyta tvarka mokyti praktinio vairavimo įgūdžių išimtinai gali tik tie šeimos nariai, kurie patenka į šeimos nario sąvoką.

„Šiandien asmeniui padėti papildomai įgyti praktinio vairavimo įgūdžių gali tik šeimos nariai. Man nesuvokiama, kodėl mama ar brolis gali padėti mokytis vairuoti, tačiau profesionalas ar draugas, turintis stažą ir vairavimo patirties, – ne“, – teigia įstatymo pataisą įregistravęs Seimo narys.

Dabar galiojančios Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos apibrėžia šeimos narių, galinčių padėti papildomai įgyti praktinio vairavimo įgūdžių ar juos patobulinti, sąvoką. Tai – sutuoktiniai, tėvai, vaikai, įvaikiai, broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Globėjų ar rūpintojų šeimų nariais laikomi vaikai, kuriems pagal įstatymus nustatyta globa ar rūpyba.

„Ydinga praktika“

Anot J. Poželos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dar 2010 metais buvo pateikusi pažymą, kurioje teigiama, jog būtina atsisakyti ydingos praktikos, kai tik šeimos nariams suteikiama nepagrįstai prioritetinė teisė šeimos narius mokyti praktinio vairavimo. Tarnyba taip pat pabrėžė, jog būtina nustatyti vienodas galimybes ir sąlygas visiems asmenims, nepaisant socialinės padėties, įgyti vairavimo pažymėjimą tokiomis sąlygomis, kad praktinio vairavimo įgūdžius įgyjančio asmens vairavimas nekeltų pavojaus jam pačiam bei kitiems eismo dalyviams.

„Eilinį kartą galvojama ne iš tos pusės. Tikrai sutinku, kad vairuotojų mokymą privalo vykdyti profesionalai, tačiau, jeigu leidžiama papildomai mokytis savarankiškai, prižiūrintis asmuo turėtų būti pasirenkamas ne dėl to, kad jis yra brolis ar sesė, o dėl to, kad turi vairavimo patirties. Be to, ką daryti tiems, kurie neturi šeimos narių ar globėjų?“ – sakė seimūnas.

Priėmus jo pasiūlytą projektą, Susisiekimo ministerija ir jos įgaliotos institucijos turėtų parengti vairuotojų mokymo tvarkos pakeitimus ir nustatyti konkrečius reikalavimus, kas gali papildomai mokyti praktinio vairavimo įgūdžių.