Tokius skaičius pateikė mokslininkas iš Gruzijos dr. Andrius Grundsteinas. Siekdamas atkreipti visuomenės dėmesį į šį reiškinį, jis aiškinosi, kaip kintant temperatūrai lauke, pakinta temperatūra automobilio salone po 5, 10, 30 minučių ir valandos. Iš jo rezultatų matyti, jog kartais prireikia tik keleto minučių, kad automobilis taptų mirtinais karščio spąstais.


„Gal atrodo, jog tai – neįmanoma, tačiau pavojinga ne tik ekstremali automobilio salono temperatūra: sėdėdamas 30 laipsnių temperatūroje automobilyje po 15 minučių net ir sveikas vaikas pradės jaustis prastai“, – įspėjo šeimos gydytoja Eglė Morkovski. Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) statistika yra skandalinga: kasmet šalies automobiliuose nuo perkaitimo žūsta apie 40 vaikų.

Ji tvirtino, kad praverti langai situacijos negelbsti. Net jei lauke nėra karšta, kaitri saulė įkaitina visą automobilį. „Jeigu lauke yra 16-18 laipsnių šilumos, vistiek išlieka galimybė perkaisti. Temperatūra yra svarbi, tačiau palikus vaiką tiesioginiuose saulės spinduliuose tikimybė perkaisti padidėja, taigi pravertas langas – ne išeitis“, – sakė E. Markovski. Nuo 1998 m. JAV automobilyje nuo karščio žuvo 622 vaikai.

Karšta lauke – vėsu automobilyje

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių transporto katedros profesorius Saugirdas Pukalskas dalinosi patarimais, kaip apsaugoti savo mašinas nuo kaitinančios saulės.

Jis teigė, jog gelbėtis nuo įkaitusio automobilio salono šiandien galima inovatyviomis ir šiuolaikinėmis priemonėmis: „Kai kurie automobilių gamintojai transporto priemonėse įmontuoja stogus iš saulės baterijų. Sugerdamos saulės spindulius, jos gamina elektros energiją, kuri, pavyzdžiui, suka salono ventiliatorių ir taip nuolat vėdina automobilio saloną“, – pasakojo S. Pukalskas.

Jis apibūdino ir kitą kovos su tvankiu salonu būdą: „ Šiek tiek dažniau nei saulės baterijų stogas naudojamas nuotolinis kondicionieriaus valdymas. Norint, kad neužplūstų karščio banga, automobilių gamintojai suteikia galimybę nuotoliniu būdu susireguliuoti vėsinimą dar prieš keliaujant į stovėjimo aikštelę.“

Paklaustas, kokios spalvos automobiliai mažiausiai traukia karštį, mokslininkas pabrėžė, kad labai didelių skirtumų tarp automobilių spalvos nėra: „Gal tamsūs automobiliai įkaista labiau, tačiau karštis daugiausia veržiasi per stiklus ir langus. Siekiant nuo to apsisaugoti, verta specialia danga patamsinti langus, statyti automobilį pavėsyje ar jį palikti uždengtą“,– teigė S. Pukalskas.

Kuo mažesnis vaikas – tuo didesnė rizika

Kelių laipsnių temperatūra rizikinga, priklauso nuo vaiko amžiaus bei sveikatos būklės. Vaikui, sergančiam lėtinėmis ligomis, perkaitimas žymiai pavojingesnis. „Vaiko kūnas ir organizmas sunkiai prisitaiko prie karščio. Kuo vaikas mažesnis, tuo lengviau perkaista. Aišku, vaiko sveikatos būklė tam taip pat turi įtakos“, – teigė E.Morkovski.

Negalima nuvertinti ir aplinkos sąlygų. Šeimos gydytoja pabrėžė, jog perkaitimo greitis ir rizika priklauso nuo aplinkos sąlygų, drėgmės, karštyje praleidžiamo laiko ir aprangos.

„Perkaitęs vaikas atrodo apatiškas, suglebęs ir būna irzlus. Jis pradeda mažiau kalbėti ir yra ne toks aktyvus. Jei mažametis ir toliau laikomas karštyje, pasireiškia galvos skausmai, sutrinka kvėpavimas bei širdies veikla, jis netenka sąmonės. Tai – galutinė stadija“, – sakė E.Morkovski.

Pastebėjus karščio smūgio simptomus, gydytoja rekomendavo elgtis pagal vaiko būklę: „Perkaitusį vaiką reikėtų išnešti iš karštos erdvės, nurengti. Jeigu vaikas yra sąmoningas, privalu jį pagirdyti, kad būtų atstatytas skysčių ir elektrolitų balansas. Jeigu jis be sąmonės, reikia gaivinti: atlikti dirbtinį kvėpavimą, išorinį širdies masažą bei nedelsiant kviesti medikus“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (95)