Praėjusį rudenį įsigaliojo naujos Kelių eismo taisyklės (KET), kurių 230 punktas nustato, kad „nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones ir priekabas su vasarinėmis padangomis“. Šis reikalavimas taikomas visoms transporto priemonėms ir priekaboms, tuo pačiu ir dviratėms motorinėms transporto priemonėms (motociklams, mopedams).

Atšilus orams Susisiekimo ministerija sulaukia motociklininkų klausimų dėl šio reikalavimo taikymo jų vairuojamoms transporto priemonėms pagrįstumo, taip pat nuomonių, kad tam tikriems motociklų modeliams žieminės ar universaliosios padangos nėra gaminamos, nėra pardavinėjamos Lietuvoje arba kad KET numatytas reglamentavimas yra per griežtas, nelankstus ir pan.

Dviratėms motorinėms transporto priemonėms negali būti taikomi žemesni eismo saugos reikalavimai nei automobiliams, o vasarinių padangų naudojimas ne pagal paskirtį, t. y. žiemos metu (esant žiemos sąlygoms: oro temperatūrai artimai 0) eismo saugos požiūriu yra nepriimtinas. Todėl ministerija ragina motociklininkus jų pačių saugumui laikytis naujų Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir atidėti keliones motociklu iki balandžio 1 d., jei jų transporto priemonėje nėra sumontuotos žieminės arba universalios padangos.

Nepaisant gerėjančios eismo saugos situacijos, motociklininkų avaringumas išlieka didelis, ir tai pastebima ne tik Lietuvoje. Motociklai laikomi viena iš pavojingiausių transporto rūšių – 2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl 2011–2020 m. Europos kelių eismo saugos nurodyta, kad tikimybė žūti eismo įvykyje sulig kiekvienu nukeliautu kilometru pėsčiajam 9 kartus, dviratininkui 7 kartus, o motociklininkui net 18 kartų yra didesnė už lengvojo automobilio keleivio (ar vairuotojo) tikimybę žūti. Nors mopedai, motociklai, triračiai ir visų rūšių keturračiai sudaro labai nedidelę dalį – tik apie 4 proc. viso Lietuvos transporto priemonių parko, šios grupės eismo dalyvių avaringumo rodikliai kelia susirūpinimą. Kasmet šalies keliuose žūsta 10–15 motociklininkų (susižaloja daugiau nei 150), taip pat žūsta 5–7 mopedų ir keturračių vairuotojai (daugiau nei 100 eismo įvykiuose būna sužeisti).

Žiemos metui skirtų padangų naudojimo terminas nustatytas remiantis daugiamečiais orų stebėjimo rezultatais, taip pat atsižvelgiant į padangų gumos efektyvumą esant tam tikrai oro temperatūrai (vasarinės padangos efektyviausios, kai oro temperatūra aukštesnė, žieminės – kai žemesnė nei +7º C). Lietuvoje įprasta, kad spalio pabaigoje ir lapkričio pabaigoje visoje šalyje ar kai kuriose jos dalyse prognozuojamos šalnos, gali iškristi sniegas, tam tikruose kelių ruožuose, ant tiltų ir viadukų gali susidaryti plikledis. Panašiomis oro sąlygomis pasižymi ir pavasario pradžia.

Susisiekimo ministerijos žiniomis, panašūs reikalavimai dėl žiemos metui skirtų padangų naudojimo galioja ir kitose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje esant žiemos sąlygoms tokios padangos privalomos visoms motorinėms transporto priemonėms (įskaitant L kategoriją, t. y. motociklus).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (156)