Paruošimas žiemai gali užtrukti beveik visą dieną, kol bus patikrintas aušinimo skystis, nupoliruotas kėbulas, pakeistas langų ploviklis ir padangos. Ir nepamirškite: slidžiame kelyje akceleratorių spauskite atsargiai.
Ir žiemą saugiai pasieksite tikslą
Vasarinės padangos ant sniego – liūdna patirtis, davusi aiškų suvokimą: tinkamas automobilio „apavas” yra svarbiausias dalykas, kurio reikia saugiai važiuoti šaltuoju metų laiku. Geros žieminės padangos yra privalomos!
O jei važiuojama į kalnus, bagažinėje reikia turėti ir sniego grandines. Patarimas: pabandykite užsidėti jas ant padangų nors kartą prieš važiuodami slidinėti. Būkite atsargūs papildydami degalų iš kanistro – jei jis dar pilnas vasarinio dyzelino, kyla grėsmė, kad degalai užšals. Esant itin žemai temperatūrai (žemiau –20), reikia naudoti žieminį dyzeliną, nes jis, palyginti su standartiniu, yra atsparesnis šalčiui.
Neigiama temperatūra labai veikia ir silpnus akumuliatorius, ypač nuolat važinėjant trumpais atstumais, kai jie nepakankamai įkraunami. Taip pat šaltis veikia ir variklio alyvą: joje kaupiasi kondensatas ir degalai, o dėl to didėja variklio dėvėjimasis.
Klimato kontrolės sistema turi dirbti tik vasarą? Netiesa, kartu su ventiliatoriumi ji greičiau pagerina matomumą per užrasojusius automobilio stiklus. Be to, cirkuliuojantis aušinimo skystis mažina kondicionieriaus siurblio gedimo pavojų. Esant apšalusiems automobilio langams, geriausia naudoti aerozolinį atitirpinimo skystį.
Papildoma šildymo sistema
Automobiliai tampa vis taupesni. Tai puiki žinia jūsų piniginei ir aplinkai, tačiau suteikia papildomų rūpesčių vairuotojui. Priežastis: šildymui naudojama variklio išmetamųjų dujų šiluma. Tačiau taupiai degalus naudojantys varikliai taip pat išskiria ir nedaug šilumos. Ši bėda labai gerai žinoma dyzelinių automobilių savininkams, kurie neretai spėja ir iki darbo nuvažiuoti, o salonas taip ir neįšyla. Padėti gali papildomo stacionaraus šildytuvo įrengimas.
Sumontuoti tokį įtaisą truks beveik visą dieną. Tai gali atlikti tik kvalifikuotas serviso darbuotojas. Atsižvelgiant į automobilį, tai kainuoja apie 2000 litų, o kompleksinės šildymo sistemos įmontavimas – iki 6000 litų.
Pigesni yra elektriniai šildytuvai. Jie integruojami variklio aušinimo sistemoje, tačiau jų eksploatavimui būtinas buitinis 230 voltų elektros lizdas. Pranašumas: įjungę tokį šildytuvą, jūs iškart galite įkrauti ir akumuliatorių. Kai kalbama apie tradicines šildymo sistemas, galioja praktinė taisyklė: važiavimo laikas turi būti toks, kad visiškai įšiltų automobilio variklis ir salonas. Nesilaikantys šios taisyklės, rizikuoja iškrauti akumuliatorių, nes šildymo sistemos darbui reikalingas akumuliatoriaus maitinimas.
Be to, daugelyje naujesnių dyzelinių automobilių jau yra sumontuotas papildomas degalų šildytuvas ir dažnai jį galima padaryti visaverčiu salono šildytuvu.
Priežiūra esant neigiamai temperatūrai
Žema temperatūra, drėgmė ir gausybė druskos keliuose: tai nėra pačios palankiausios sąlygos automobiliui! Svarbiausia tai, kad neapsaugota skarda ima rūdyti. Taigi reikia patikrinti automobilio priekinę dalį, ar joje nėra akmenukų pažeistų vietų, o gilius dažų įtrūkimus būtina apdoroti. Tarp automobiliams skirtų priedų siūloma dažų pieštukų, o tinkamą spalvos kodą rasite automobilio techninėje knygelėje. Norint apsaugoti mašinos dažus nuo aplinkos poveikio, juos patartina padengti vašku. Tai reikia kartoti kas keturis ar šešis mėnesius. Žiemą privaloma reguliariai apsilankyti plovykloje.
Prieš įvažiuojant į automatinę plovyklą, automobilį reikia nuplauti aukšto slėgio vandens srove, patikrinti slenksčių kampus (riba tarp automobilio dugno ir sparnų), ar ten nėra susikaupusio purvo.
Čia dažnai galima rasti susirinkusių lapų, kelio purvo, o tai puiki terpė rastis rūdims. Senesnius automobilius verta pakelti keltuvu ir patikrinti dugną. Jei čia matyti rūdžių, iš pradžių reikia jas pašalinti metaliniu šepečiu, po to tas vietas užtepti rūdžių surišėju, o pabaigoje – apdoroti automobilio dugną specialia apsaugos priemone. Atkreipkite dėmesį į akumuliatoriaus būklę, jei reikia – laiku jį įkraukite. O langų plovimo skysčio bakelį pripildykite žiemai tinkamu plovikliu.
Jei automobilis laikomas lauke
Ne kiekvienas vairuotojas turi pastogę savo automobiliui. Jei šis nuolat stovi lauke, svarbu tinkamai pasirinkti stovėjimo vietą. Jei įmanoma, nesirinkite jos greta pagrindinių kelių arterijų – čia važinėja sniego valymo technika, kuri barsto žvyrą ir druską. Taip pat geriau nestatyti automobilių po medžiais, nes krintantys lapai gali užkimšti vandens nutekėjimo angas ir salonas prisipildys vandens, o nulūžusios šakos garantuos kėbulo įlenkimus. Esant krušos pavojui, automobilį reikia pastatyti kaip galima labiau apsaugotoje vietoje, pavyzdžiui, po tiltu.
Patarimas: skardą taip pat galima apsaugoti kartonu ir brezentu. Aušinimo skystyje turi būti pakankamai antifrizo. Daugelis gamintojų nurodo naudoti skystį, turintį –25 laipsnių užšalimo ribą.
