Bendrovės Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas komentuodamas apklausos rezultatus pasakoja, jog dažniau nei kas antras vairuotojas kelių eismo taisyklių pažeidėjus drausmina garsiniu signalu, mirksėdami šviesomis arba gestais.
„Patys sudrausminti pažeidėjus labiausiai linkę panevėžiečiai, policijai apie pažeidimą pranešti nepasibodi šiauliečiai, tuo tarpu klaipėdiečiai kelių eismo taisyklių pažeidimus dažniausiai ignoruoja. Kalbant apie situaciją Vilniuje, kas antras vairuotojas pažeidėjus drausmina pats, 4 iš 10 vairuotojų pažeidimą ignoruoja, tuo tarpu į policiją dėl pažeidėjo sudrausminimo kreipiasi 2 proc. vilniečių“, – pasakoja A. Pilčicas.
A. Pilčicas atkreipia dėmesį, kad patys sudrausminti pažeidėją linkę jaunesnio amžiaus vairuotojai, į policininkus pagalbos kreipiasi 40-49 m. amžiaus vairuotojai, tuo tarpu vyresnio amžiaus vairuotojai pažeidimus dažniausiai ignoruoja.
Moterys pažeidėjams atlaidesnės
Remiantis apklausos duomenimis, vairuotojai policijai skambina tuomet, kai įtaria, kad vairuotojas neblaivus, taip pat, kai įžūliu vairavimu sukelia avarines situacijas arba viršija greitį. Tuo tarpu informacija apie tokius eismo dalyvių pažeidimus kaip mažamečių vežimas ne jiems skirtose saugos kėdutėse, vairavimas neprisisegus saugos diržų, kelio ženklų nepaisymas policijos pareigūnus retai pasiekia.
Draudimo bendrovės atstovas atkreipia dėmesį, jog moterys apie pažeidimus policijai praneša rečiau nei vyrai, jos taip pat pažeidėjų drausminti pačios neskuba, dažniau pasirenka pažeidimo ignoravimo taktiką.
„Analizuojant apklausos rezultatus, apie kokius pažeidimus vairuotojai praneša policijai, pastebima, jog moterys kiek atlaidesnės nei vyrai avarinių situacijų sukėlimui įžūliu vairavimu. Tačiau jos dažniau policijai praneša apie tokius pažeidimus kaip kelio ženklų dėl sustojimo ar stovėjimo nepaisymas, automobilio statymas ant žolės, mažamečių vežimas ne jiems skirtose saugos kėdutėse, vairavimas be saugos diržų, kalbėjimas telefonu be laisvų rankų įrangos ir pan.“, – pasakoja A. Pilčicas.
Daugėja nepataisomai sudaužytų automobilių
Draudimo bendrovės atstovas atskleidė, kokie kelių eismo taisyklių pažeidimai dažniausiai tampa avarijų priežastimi.
„Dažniausiai avarijos kyla dėl saugaus atstumo iki kito automobilio nesilaikymo, greičio viršijimo, chuliganiško vairavimo. Skaudžių nelaimių priežastimi tampa vairavimas neblaiviam, taip pat reikalavimo prisisegti saugos diržus nepaisymas“, – pasakoja A. Pilčicas.
A. Pilčicas teigia, jog vidutiniškai avarijos metu patiriami nuostoliai šiemet sudaro 2,4 tūkst. litų. Tiesa, dėl viršyto greičio kilusių avarijų metu didžioji dalis automobilių apgadinami nebepataisomai, jų remontas tampa ekonomiškai netikslingas. Draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ statistika atspindi, jog pernai registravo daugiau kaip 1,2 tūkst. eismo įvykių, kurių metu automobiliai buvo apgadinti nebepataisomai. Lyginant su 2011 m. tokio pobūdžio žalų skaičius ūgtelėjo 4 proc.
Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje per pirmus tris šių metų mėnesius kasko bei privalomojo vairuotojų draudime registravo beveik 4,8 tūkst. avarijų. Jų skaičius šiemet ūgtelėjo 8 proc. Minėtoms žaloms atlyginti bendrovė išmokėjo 11,6 mln. litų.
Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ vairuotojų apklausa buvo atlikta šių metų balandžio 10-18 dienomis. Jos metu buvo apklausti 516 vairuotojų iš visos Lietuvos.
