Įjungs naują sistemą
Artimiausiu metu bendrovė „Google“ Europoje ir Šiaurės Amerikoje įjungs atnaujintą kelio parinkimo sistemą „Google Maps Navigation“. Naujoji sistema turėtų pradėti veikti Vilniuje, o ja naudotis nusprendę vairuotojai galėtų sužinoti apie visas neprognozuojamas kliūtis – spūstis, duobes, kelio remonto darbus, eismo intensyvumą ir kt.
Naudodamiesi naująja programa, tiksliau – joje ką tik įdiegta funkcija „Traffic“, vairuotojai galės sužinoti tą patį, ką lig šiol sužinodavo iš savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ valdomos svetainės sviesoforai.lt. Tik yra vienas „bet“. Įdiegti sistemą „Google“ esą nekainavo nė cento.
O Vilniaus miesto vairuotojų informavimo sistema kainavo ne vieną milijoną litų. Vien viena informacinė švieslentė atsiėjo 400 tūkst. litų, tad miesto gatvėse įrengti 13 jų kainavo per 5,2 mln. litų. Be to, švieslenčių priežiūra miesto biudžeto kišenę kas mėnesį palengvina 3 tūkst. litų. Jeigu prie to pridėtume centralizuotą šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemą, suma šoktelėtų iki 145 mln. litų – būtent už tiek projekto rangovai pažadėjo įrengti ir 10 metų prižiūrėti visą sistemą.
Be švieslenčių neapsieitų
Nuo pat pradžių sistemos diegimas kėlė nemažai diskusijų, ypač dėl to, kiek tikslingai naudojamos lėšos. Kilo ginčų dėl naujų šviesoforais reguliuojamų sankryžų įrengimo, daugiau nei 2700 šviesoforų modernizavimo ir visų esamų šviesoforų valdiklių sujungimo į centralizuotą eismo valdymo sistemą.
Karščiausi ginčai virė dėl informacinių švieslenčių. Pirmiausia todėl, kad jos itin brangios, vėliau todėl, kad neveikia arba jose pateikiama banali informacija (pavyzdžiui, „Atsargiai, slidi kelio danga“ arba „Laikykitės saugaus greičio“). Šiuo metu, kai informacija apie kliūtis keliuose pasiekiama internetu, pradeda atrodyti, kad miestiečių pinigai buvo išmesti tiesiog į balą.
Patys „Urbico“ – įmonės, diegusios ir prižiūrinčios vairuotojų informavimo sistemą, atstovai tikino, kad laukti, kol kas nors sukurs sistemą ir sėdėti rankas sudėjus, buvo neįmanoma. Andriumi prisistatęs, bet neišdrįsęs savo pavardės atskleisti įmonės inžinierius teigė, kad panašios informavimo sistemos veikia daugelyje Europos valstybių.
„Jų yra visur. Ypač populiarios jos Vokietijoje, daug yra Lenkijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Italijoje. Ten vairuotojas gauna visą jam būtiną informaciją – apie avarijas, spūstis, duobes. Tokios sistemos yra visur ir visur jos kuriamos valstybei finansuojant. Be jų neapsieinama“, – tvirtino inžinierius.
Naudojasi ne pirmieji
Pasak „Urbico“ atstovo, kuriant vairuotojų informavimo sistemą, pirmą žingsnį visuomet turi žengti valstybė. Be valstybės pastangomis sukurtos sistemos vargu ar funkcionuotų bent vienai privačiai įmonei priklausanti vairuotojų informavimo sistema.
„Mano duomenimis, apie spūstis, avarijas, eismo intensyvumą šiuo metu informacijos galima rasti ir svetainėje maps.lt, tačiau jie ima duomenis iš mūsų. Tad nežinau, kaip būtų, jei miestas tokios sistemos nebūtų sukūręs, gal tada nieko panašaus ir nebūtų. O sistema, dar kartą pakartosiu, reikalinga ne tik vairuotojoms informuoti, bet ir eismui valdyti. Nors šiuo metu ji valdoma iš centro, tačiau įvykus gedimui gali veikti autonomiškai“, – pasakojo pašnekovas.
Svetainę maps.lt valdančios įmonės „HNIT Baltic“ maps.lt produkto vadovas Arvydas Dotas patvirtino, kad įmonė jau ne pirmus metus bendradarbiauja su „Susisiekimo paslaugomis“ ir per maps.lt teikia svetainės sviesoforai.lt informaciją Vilniaus gyventojams ir svečiams.
„Džiaugiamės, kad miesto valdžia atvira bendradarbiauti ir gyventojams aktualią informaciją, tokią kaip susidariusios grūsčių, eismo įvykių vietos, uždaryti kelio ruožai, eismo intensyvumas, kamerų vaizdai iš sankryžų, pateikia populiariais bei įvairiais kanalais“, – teigė A.Dotas.
Mokėjo miestiečiai, dalija savivaldybė
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Gintas Bliuvas, paklaustas, ar „Google“, maps.lt ir kitos bendrovės naudojasi svetainės sviesoforai.lt informacija sudarę kokias nors sutartis dėl informacijos teikimo, tikino, kad jokių susitarimų nėra. Taigi už miestiečių pinigus kurta sistema verslas gali naudotis nemokamai.
„Susisiekimo paslaugos“ kol kas neturi jokių susitarimų su bendrove „Google“. Išmaniuosiuose telefonuose (su „Android“ operacine sistema) yra automatinė funkcija, kad telefono duomenys gali būti naudojami paslaugos teikėjo tikslais, kaip, pavyzdžiui, „Google Maps Navigation“, – dėstė G.Bliuvas.
Anot jo, bendrovė „Susisiekimo paslaugos“ tėra sudariusi vienintelę sutartį su vienu naujienų portalu, tačiau ir jam viskas duodama nemokamai.
„Jiems teikiame nuotraukas iš mūsų vaizdo kamerų ir informaciją apie kelių remontus. Sutarčių dėl mokamo informacijos teikimo neturime. Visi vartotojai nemokamai gali gauti informacijos apie situaciją Vilniaus gatvėse, skelbiamos mūsų tinklalapyje sviesoforai.lt. Taip pat per „Google play“ nemokamai platinama išmaniesiems telefonams skirta programėlė „Sviesoforai.lt“. Turint šią programėlę matoma eismo situacija Vilniaus mieste realiuoju laiku.
„Google“ atstovas: kompanija naudojasi savo techniniais sprendimais
Reaguodami į pasirodžiusį straipsnį, „Google“ atstovai suskubo paneigti tai, kad jų paslauga „Traffic“ naudoja kitų sistemų duomenis.
„Kompanija „Google“ savo neseniai pradėjusiai veikti apie eismo sąlygas Vilniuje informuojančiai paslaugai „Traffic“ nenaudoja nei Vilniaus miesto vairuotojų informavimo, nei jokios kitos Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšomis sukurtos ar išlaikomos, sistemos duomenų. Paslauga „Traffic“ veikia vien tik pačios kompanijos įdiegtų techninių sprendimų pagalba surenkamų duomenų pagrindu. Kompanija „Google“ taip pat ir ateityje neplanuoja naudoti Vilniaus miesto vairuotojų informavimo sistemos duomenų. Nė vienas iš kompanijos „Google“ produktų bei paslaugų nėra išlaikomas ar kitaip remiamas Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšomis“, – DELFI teigė „Google“ atstovaujančios viešųjų ryšių kompanijos atstovas Šarūnas Pundzius.
Šiuo metu informaciją apie eismo ribojimus, draudžiamą eismą, kelio darbus, spūstis galima rasti internete arba 13-oje stacionarių švieslenčių:
Greitkelyje A2 (ties Tarande)
Geležinio Vilko g. (tarp Ateities g. ir Molėtų pl.)
Ukmergės g. (Šeškinės centras)
Ukmergės g. (Šeškinės kalnas)
Ozo g. (tarp „Ozo“ ir „Akropolio“)
Pilaitės pr. (netoli Laisvės pr.)
Laisvės pr. (prie Spaudos rūmų)
Laisvės pr. (tarp televizijos bokšto ir „Saturno“)
Geležinio Vilko g. (prie Vingio parko viaduko)
Oslo g. (prie Oslo, Geležinio Vilko ir Savanorių pr.)
Savanorių pr. (prie „Plastos“)
Dariaus ir Girėno g. (tarp oro uosto ir aplinkkelio viaduko)
Batoro g. (ties Belmontu)
