Atodrėkiui būdingas drėgnas kelio paviršius sukelia akvaplanavimo pavojų, kai dėl tarp padangos ir kelio paviršiaus esančio vandens prarandamas sukibimas. „Akvaplanavimas pasireiškia, kai besisukantis ratas susiduria su didesniu kiekiu vandens, nei gali pašalinti, tai sukelia slydimą. Kuo didesnis greitis ir kuo daugiau vandens yra ant kelio, tuo didesnė slydimo tikimybė. Pavojus taip pat padidėja, jei padangos yra susidėvėjusios“, – perspėja „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius Zbignievas Veselis.

į šonus mėtoma galinė automobilio dalis ir netikėtas vairo nestabilumas, kai vairo pasukimas tampa neįprastai lengvas yra požymiai, jog vairuotojai turėtų būti atsargūs. Jei automobilis ima slysti, būtina išvengti vairo judinimo ir staigaus stabdymo. Patariama nukelti koją nuo greičio paminos, nes tai turėtų padėti atgauti automobilio kontrolę. „Jei automobilis neturi ABS sistemos turėtumėme stabdyti labai švelniai, naudodamiesi laipsnišku stabdymo metodu“, – pataria „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai.

Ant kelio stovintis vanduo slepia dar vieną pavojų – jis uždengia net pačias giliausias duobes, kurių po žiemos šalnų atsiranda daugiau.

Žiemos pabaiga, pavasario pradžia yra metas, kai atlydis yra nuolat lydimas temperatūros kritimo – ypač naktį arba anksti ryte. Ištirpęs sniegas, drėgnas oras, lietus ar sušalęs rūkas patenka ant kelio ir sudaro plikledį. Blizgi kelio danga, nestabilus vairas bei santykinai sumažėjęs padangų kontakto su kelio paviršiumi keliamas triukšmas reiškia, jog kelias padengtas plikledžiu. Esant tokios sąlygoms tiek stabdymas, tiek staigus vairo pasukimas gali būti pavojingi.

„Atlydžio metu reikia palaikyti didesnį nei įprastai atstumą nuo priekyje esančio automobilio ir sumažinti greitį, priderinus jį prie esamų sąlygų“, – sako „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai.