Įvykus nelaimei kelyje, lietuviai pirmiausia skambina ne techninei pagalbai, o draugams

Nuosavu automobiliu į darbą, studijas ar poilsines keliones vykstančių lietuvių keliuose tyko įvairūs pavojai. Vardijant nemalonių atsitikimų sąrašą, be avarinių situacijų, derėtų nepamiršti ir mašinos raktelių pametimo, degalų pasibaigimo ar vertėjo paslaugų, patekus į avariją užsienyje. Apklausa parodė, kad dauguma tautiečių tokiais atvejais kviečiasi draugus, o techninę pagalbą kelyje įvardija kaip prabangą.

Apklausoje dalyvavo 54 proc. vyrų ir 46 proc. moterų, kurių dauguma priklausė 18–25 ir 30–40 metų amžiaus kategorijoms. Kone pusė jų tikino, kad per savo vairavimo praktiką yra bent kartą užgesę pusiaukelėje dėl pasibaigusių degalų. O daugiau nei trečdalis respondentų nurodė bent kartą pametę arba mašinoje užtrenkę automobilio raktelius. Visgi didžiausia dalis, 74 proc. respondentų, teigiamai atsakė paklausti, ar yra patekę į avarinę situacija.

„Netikėčiausia buvo tai, kad daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė pagalbon pirmiausia kviečiantys draugus. Į klausimą, kodėl nepasitikima techninės pagalbos centrais, vyrauja vienas atsakymas – tai kainuoja ir tikrai ne pigiai, –pasakoja įmonės „Edrauda“ vadovė Rima Kazlauskaitė. – Manau, tai yra kiek pasenęs požiūris. Susilaužius koją svečioje šalyje, už gydymą taip pat tektų pakloti nemažus pinigus, bet dėl to žmonės neatsisako slidinėjimo Slovakijos kalnuose. Juk visada galima turėti tvirtą užnugarį, kuomet visus galimus nesklandumus padengia draudimo kompanija.“