Seminare dalyvavo šiomis problemomis suinteresuotų žinybų – Valstybinės kelių transporto inspekcijos, „Regitros“, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, vairuotojų rengimo mokyklų, „Linavos“, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, VšĮ „Linavos mokymo centras“ ir kitų vadovai bei pagrindiniai specialistai.
„Vieną nepalankią eismui praeitų metų gruodžio dieną, važiuodami nuo Kauno iki Panevėžio VIA- Baltica magistrale, išvydome net tris pakelėse gulinčius vilkikus, tempusius puspriekabes ir priekabas“, - aiškindamas priežastis, paskatinusias surengti tokį teorinį-praktinį seminarą, - kalbėjo vienas jo iniciatorių ir moderatorių, VšĮ „Saugus ratas“ projektų vadovas Valdas Juozas Vilūnas.
Kodėl daug avarijų, ypač slidžiuose žiemos keliuose, sukelia aukščiausią parengties kvalifikaciją turintys sunkiojo transporto vairuotojai? Ar jie nepervertina savo jėgų, ar vos gavę pažymėjimą pamiršta ko buvo mokomi ir išmokę vairavimo mokyklose, o gal mokymo metodika bei jo kontolė beviltiškai pasenusios, reikalaujančios neatidėliotinų reformų? Gal vairuotojai, net ir važiuodami tolimų užsienio šalių keliais, jaučia nuolatinį darbdavių spaudimą, verčiantį juos skubėti?
Tokie ir panašūs klausimai bei atsakymų į juos paieškos buvo seminaro dalyvių dėmesio centre.
„Vairuotojų rengimo programoje nemaža vietos skirta mokymui vairuoti ekstremaliomis sąlygomis, - kalbėjo divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos vairuotojų mokymo skyriaus seržantas Žydrūnas Dagilis. – Neveltui net 99 proc. mūsų klausytojų pernai iš pirmo karto „Regitroje“ išlaikė C kategorijos egazaminą, o CE – 98 proc. Tai geriausi rodikliai visos šalies mastu, tačiau negalime garantuoti, kad buvusiems mūsų mokiniams taip gerai seksis ir kelyje“.
To priežasčių – ne viena ir ne dvi. Keliai – tai ne mokymo aikštelė su gerai žinoma trasa ir kabinoje šalia sėdinčiu reikliu instruktoriumi. Bet koks pasitaikęs pirmasis slidus kelio ruožas sukelia dvigubai daugiau streso, nei slidžios dangos su nuolat ant jos liejamu vandeniu imitatorius poligone.
„Ar parengėme gerą vairuotoją sunkiai galėčiau pasakyti net įteikdamas jam vairuotojo pažymėjimą, - kalbėjo kariškius palaikęs Bareikio vairavimo mokyklos direktorius Milvydas Bareikis. – Juolab, kad visos bėdos prasideda tik baigus mokyklą“.
Tačiau kad pradedantieji vairuotojai neslydinėtų kaip žąsys ant ledo, dar daug neartų dirvonų yra ir pačioms mokykloms.
„Galima daug kalbėti apie mokymus vairuoti ekstremaliomis sąlygomis, tačiau kaip išmokti valdyti vilkiką su puspriekabe, jei visur mokoma tik su priekabom? – mokyklų vadovų klausė „Regitros“ egzaminų metodikos skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Tarabilda. Ir čia pat sugrąžino akmenį ir į savo daržą. „Regitroje“ egzaminai laikomi irgi vairuojant priekabas. Vien todėl, kad vairuoti su puspriekabėmis niekas nemoko...“
Didžiausia bėda, kad vairuotojai neretai rengiami ne mokant juos sunkaus ir atsakingo darbo, o išlaikyti egzaminą, - tokia uteniškio, vairavimo instruktoriaus Alfredo Reišio nuomonė. Net 75 proc. praktiniam vairavimo mokymui skirto laiko tenka vairavimui miestų gatvėmis, o dar blogiau – mokomasi vairuoti tomis pačiomis gatvėmis, kuriomis važiuojant laikomi ir egzaminai.
Kolegą iš Utenos palaikė panevėžietis, „Vairolitos“ instruktorius Gintaras Petrulis, raginęs mokymo programose daugiau dėmesio skirti teisingam krovinio paskirstymui. „Eismo saugumo atžvilgiu tai ne mažiau svarbu, nei laive“, - akcentavo G. Petrulis.
Linavos mokymo centro direktorius Osvaldas Manikas, daugiausia bendradarbiaujantis su vežėjų asociacijos nariais, savikritiškai prisipažino, jog dar nėra parengta metodika, kaip reikėtų rengti vairuotojus važiuoti saugiai bet kokiomis eismo sąlygomis.
Jo nuomone nemažai taisytinų dalykų yra ir 300 val. trukmės vairuotojų profesinio mokymo programoje, iš kurių tik 20 val. skirta praktiniam įgūdžių tobulinimui. Didesnio dėmesio nusipelnė pamokos ant slidžių dangų, kurių dauguma tinkamos imituoti tik lengvųjų automobilių slydimą.
„Su didžiuliu pavydu žvelgiame į galimybę rengiant vairuotojus naudoti moderniausius, po milijoną ir daugiau eurų kainuojančius įvairių situacijų simuliatorius, kurių vienas yra Lenkijoje, o toliau į rytus – absoliuti tuštuma, - sakė „Linavos“ prezidiumo narys Antanas Kačinskas. – Juolab, kad tokie simuliatoriai Vokietijoje ir daugelyje kitų šalių – privaloma vairuotojų mokymo priemonė. Tačiau kiek kainuotų mokymo procesas pas mus, įdiegus bent vieną tokį simuliatorių, kuriame pasijunti kaip tikrame sunkvežymyje tikrose eismo situacijose – patylėsiu“.
Seminaro dalyviai nekaltino vien neatsakingai besielgiančių vairuotojų ar prastai juos rengiančių mokyklų, juolab egzaminatorių.
„Tik atsidūręs vairuotojo, mėnesį ar net du praleidžiančio vilkiko kabinoje, ilgam atskirto nuo namų ir šeimos, vietoje gali geriau suprasti ir net pateisinti kai kuriuos nesklandumus jo darbe, - kalbėjo Valstybinės kelių transporto inspekcijos Kauno regiono departamento direktoriaus pavaduotojas Deivis Jaskovikas. – Daugiausia avarijų tolimųjų reisų vairuotojai padaro ne todėl, kad kažko nežino, o todėl, kad ignoruoja žinomas tiesas. Visų pirma, viršydami saugų greitį“.
Seminaro dalyviai įmetė ne vieną akmenį ir į darbdavių, aimanuojančių jog labai stinga patyrusių, drausmingų tolimųjų reisų vairuotojų, daržą. Vien Vilniaus darbo birža nors šiandien gali pasiūlyti darbą 400 vairuotojų, tačiau biržos duris kasdien praveria maždaug tik po 7, ieškančius tokio darbo.
„Kodėl taip atsitiko, nesunku pasakyti. Visas bėdas krizei suvertusi įvairių rangų, ne išimtis ir darbdavių, valdžia ir šiandien teisinasi lėšų stygiumi bei mažėjančia krovinių pervežimo taksa, dėl kurios mažėja ir vairuotojų atlyginimai, - sakė O. Manikas. – Kita vertus daugelis vairuotojų jaučia nuolatinį darbdavių spaudimą, už menkiausią pražangą gresiančias tūkstantines baudas ir į jų kraują įaugusį įprotį „kilometras-kapeika“, verčiantį nuolat skubėti, nes daugelio vairuotojų uždarbis tiesiogiai priklauso nuo nuvažiuotų kilometrų.“
A.Tarabilda šią ydą iliustravo konkrečia statistika, bylojančia, jog pagrindinės mūsų tolimųjų reisų vairuotojų avarijų priežastys - greičio viršijimas, saugos diržų ignoravimas ir neblaivumas.
„Devynios iš dešimties sunkvežimių vairuotojų padarytų avarijų įvyksta dėl žmogiškųjų veiksnių, - akcentavo VGTU automobilių transporto katedros vedėjas, docentas Saugirdas Pukalskas. -Tokią statistiką patvirtina ir naujausia „Volvo Truks“ pateikta eismo saugumo ir eismo įvykių Europos keliuose ataskaita“.
Ne paslaptis, jog neretai vairuotojai verčiami važiuoti visiškai sudilusiomis padangomis, kurias išvydę užsieniečiai griebiasi už galvų, ar prastai kelią apšviečiančiais žibintais. Seminaro dalyviai pastebėjo, jog kai kurie darbdaviai taip sumažino degalų normas, jog vairuotojai priversti važiuoti kolonomis. Nors toks būdas važiuojantiems vedliui iš paskos leidžia taupyti degalus, tačiau yra pražūtingas slidžiuose keliuose.
Seminaro dalyviai pripažino, jog toks visų suinteresuotų žinybų atstovų susitikimas - labai naudingas, padedantis išgirsti vieniems kitus ir bendromis pastangomis galintis įtakoti eismo saugumą. Tačiau tai kol kas tik didelių ir reikalingų darbų apmatai. Todėl nutarta neapsiriboti pirmąja kregžde, ateityje suburti galbūt koordinacinę tarybą, kuri rūpintųsi iškeltų problemų praktiniu įgyvendinimu ir naujovių sklaida.
Po teorinės dalies seminaro dalyviai persikėlė į buvusį Kėdainių oro uostą, kur geriausių vairavimo mokyklų vadovai ir instruktoriai praktiškai pademonstravo dėl kokių priežasčių slidžiuose keliuose vairuotojai dažniausiai patenka į avarines situacijas ir kaip svarbu atidžiai vairuojant nuolat kontroliuoti situaciją kelyje, kad ekstremalaus stabdymo išvis nereikėtų.
