Remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir statistikos departamento duomenimis, gyventojų, autoįvykių ir juose sužeistų žmonių skaičius nuo 2009 m. iki 2011 m. sparčiausiai mažėjo Kaune. Pagal šį rodiklį Kaunas tarp šešių didžiausių šalies miestų iš paskutinės vietos iškopė į pirmąją (mažiausias įvykių skaičius).
„Įskaitinių įvykių skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, Kaune nuo 2009 m. iki 2011 m. sumažėjo pustrečio karto. Remiantis šių metų pirmų devynių mėnesių duomenimis, 2012 m. prognozuojamas dar 40 proc. geresnis rezultatas“, - teigė Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.
2009 m. Kaune tūkstančiui gyventojų tekdavo kiek daugiau nei 1,8 įskaitinio autoįvykio. Per dvejus metus šis skaičius sumažėjo tris kartus ir 2011 m. siekė vos 0,7. Šis rodiklis yra geriausias lyginant jį su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais. Vilniuje jis siekia beveik 1,2, Klaipėdoje – kiek daugiau nei 1,4, Šiauliuose – 1,3, Panevėžyje – kiek daugiau nei 1,4, Alytuje – beveik 0,8.
Kauno miesto savivaldybė pastaraisiais metais skyrė itin didelį dėmesį pėsčiųjų saugumui mieste. Įgyvendinant tarptautinį projektą SMOOTH, mieste buvo įrengta 280 padidinto atspindžio pėsčiųjų perėjų kelio ženklų, įrengtos dvi naujos reguliuojamos pėsčiųjų perėjos prie mokymo įstaigų, renovuotos trys reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, o iki metų pabaigos planuojama renovuoti dar dvi.
2011 m. į avaringiausių Kauno miesto gatvių sąrašą pateko Savanorių pr., Taikos pr., Vytauto pr. ir R. Kalantos g.
