„ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas pasakoja, kad lietuvių avarijos Lenkijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje sudaro 36 proc. visų užsienyje įvykstančių avarijų.
„Vidutiniškai šiais metais privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo klientų patiriama žala sudarė 8,5 tūkst. litų, kasko – 5,5 tūkst. Lt. Tai keliskart daugiau už vidutiniškai patiriamą žalą Lietuvoje, ji, statistikos duomenimis, mūsų šalyje siekia 2,4 tūkst. Lt. Pranešimai apie didžiausias žalas gaunami iš Didžiosios Britanijos ir Airijos, kadangi ten ženkliai didesnės automobilių servisų ir gydymo paslaugų kainos“, – pasakoja A. Pilčicas.
„ERGO Lietuva“ didžiausia dėl avarijos užsienyje išmokėta išmoka buvo už įvykį, kai „Fiat“ automobiliu lietuviai Ispanijoje nuvažiavo nuo kelio. Du įvykio dalyviai pasišalino iš įvykio vietos, tuo tarpu trečias buvo sunkiai sužeistas. Išmoka dėl automobilio sugadinimo patirtų nuostolių ir sužeisto lietuvio patirtos žalos sveikatai siekė net 2,7 mln. Lt.
Airijoje užsimiršę lietuviai važiavo prieš eismą
Draudimo ekspertas pasakoja, kad avarijų užsienyje priežastys iš esmės panašios kaip ir Lietuvoje – daugiausiai susidūrimų įvyksta sankryžose ir žieduose.
„Žalas vairuotojai patiria ir nuvažiavę nuo kelio, susidūrimai įvyksta dėl saugaus atstumo nesilaikymo, dalies avarijų priežastimi tampa pasimetimas nepažįstamoje šalyje. Esame gavę pranešimą apie avariją Airijoje, įvykusią dėl to, kad vairuotojas iš Lietuvos, pamiršęs, kad šioje šalyje eismas vyksta kairiąja puse, važiavo kaip Lietuvoje, o tai Airijoje reiškia – prieš eismą“, – pasakoja A. Pilčicas.
Iš viso draudimo bendrovė per pirmus penkis šių metų mėnesius užregistravo 624 užsienyje patirtų kasko ir privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės žalų, kurioms atlyginti išmokėjo ir rezervavo 4,1 mln. Lt.
Apie avariją informaciją atsiunčia ir po metų
Lietuviams patekus užsienyje į avariją, žalų administravimas tampa daug sudėtingesnis. „Pasitaiko atvejų, kuomet informaciją apie eismo įvykį gauname tik po metų. Bendravimas, ypač su pietų valstybėmis, neretai užsitęsia. Kartais paaiškėja, kad dokumentuose užfiksuotos ir klientų pasakojamos aplinkybės nesutampa. Taigi, labai svarbu, parašu nepatvirtinti to, kas parašyta nežinoma kalba. Jeigu policijos pareigūnai reikalauja pasirašyti po tokia kalba surašytais dokumentais, o vertėjo nėra, būtina prie parašo parašyti „nesuprantu po kuo pasirašau, vertėjo nebuvo“. Kitu atveju gali atsitikti taip, kad dėl įvykio bus prisiimta nepriklausanti kaltė“, – pasakoja A. Pilčicas.
Vairuotojams, rengiantis keliauti į užsienį pirmiausia rekomenduojama pasidomėti, ar šalyje į kurią vykstama galioja „žalioji kortelė“, kuri išduodama kartu su privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Ji galioja 45 šalyse. Taip pat vertėtų pagalvoti, ar nereikalinga kasko draudimo apsauga, kuri galėtų išspręsti ilgo žalos administravimo ir kaltės klausimus, be to atlygintų žalą dėl daugiau rizikų, ne tik avarijos, pvz., atlygins dėl vagystės, gamtos jėgų sukeltos žalos ir t.t.
Draudikai pastebi, kad lietuviai nėra linkę važiuojant į užsienį pasirinkti pagalbos kelyje draudimo. „Vairuotojai paprastai pasirenka tokią draudimo apsaugą Lietuvoje, mano, kad tokia pagalba kaip automobilio transportavimas po eismo įvykio, sprogusios padangos pakeitimas ar degalų atvežimas jiems netikėtai pasibaigus yra reikalinga. Keista, kad Lietuvoje šis draudimas vertinamas, tuo tarpu važiuojant į užsienį, kur patyrus bėdą pagalba kainuoja dar daugiau nei Lietuvoje, šio draudimo galiojimo teritorija neišplečiama“, – atkreipia dėmesį A. Pilčicas.
