Banalios priežastys
Daugiau nei prieš metus draudimo grupė RSA, kuriai priklauso „Lietuvos draudimas“, atliko tyrimą, kuriuo aiškinosi skaudžiausius padarinius keliuose sukeliančių eismo įvykių priežastis. Išvada paprasta: pavojingiausi keliuose – alkoholio vartoję vairuotojai. Tiesa, tyrimas atskleidė, kad telefonu kalbantys ir pavargę vairuotojai yra ne mažiau pavojingi keliuose, tačiau jie bent jau sąmoningai imasi mažinti savo būklės keliamą pavojų, o alkoholio vartoję vairuotojai – atvirkščiai – vairuoja dar agresyviau.
„Neatsakingas vairuotojų elgesys, sėdant prie vairo išgėrus alkoholio, sukelia labai skaudžių padarinių. Tokių atvejų proveržį stebime ilgaisiais savaitgaliais ir kitomis švenčių dienomis. Paprastai savaitgalį „Lietuvos draudimo“ skambučių centras užregistruoja po 100 įvykių kasdien, o per šventinius savaitgalius įvykių skaičius padidėja net dvigubai – iki 200 per dieną“, – sakė „Lietuvos draudimo“ kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.
Nuovargio įtakos vairavimui tyrimo duomenys parodė, kad miego trūkumas gali būti toks pat kenksmingas kaip alkoholio vartojimas. Nuovargis ilgina reakcijos laiką, skatina vairuotoją klysti ir vairuoti neatsargiai. Mokslininkai įrodė, kad vairuoti nemiegojus 18 ar 21 val. – tas pats, kaip vairuoti turint kraujyje atitinkamai 0,05 ar 0,08 promilės alkoholio.
Vairuotojų elgesio kelyje tyrimas atskleidė tokią tendenciją: vairuojant ir kalbant mobiliuoju telefonu, nepriklausomai nuo to, ar yra naudojama laisvųjų rankų įranga, vairuotojas turi susidoroti su kur kas didesniu kiekiu informacijos, todėl jo natūrali reakcija sulėtėja. Nustatyta, kad sulėtėjusi reakcija avarijos galimybę padidina 4–5 kartus. Kalbant telefonu stabdymo reakcijos laikas pailgėja net 0,5 sek.
Saugumo iliuzija
Dar viena dažna eismo įvykių priežastis – greitis. Beje, spustelėti akceleratoriaus pedalą sugeba kiekvienas, o štai laiku sustabdyti – vos vienas kitas.
Akivaizdu viena – daug kas priklauso nuo vairuotojo požiūrio ir realaus situacijos vertinimo.
„Kuo naujesnis automobilis, kuo daugiau įvairių saugumo priedų bei sistemų į jį įdiegta, tuo saugiau jaučiasi ir vairuotojas, ir keleiviai, – teigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto docentas Vigilijus Sadauskas. – Vairuotojo mąstymas toks: mano automobilyje yra ABS – stabdžių antiblokavimo sistema, – jis varomas keturiais ratais, vadinasi, aš esu pakankamai saugus ir galiu važiuoti greičiau. Dažnai tokios logikos padarinys būna eismo įvykis.“
Pasak pašnekovo, naujesnių ir galingesnių automobilių vairuotojai labiau pasitiki technika, tad praranda budrumą.
„Esame atlikę tyrimą, kuriame dalyvavo vairuotojai, turintys keturiais ratais varomus automobilius, – pasakojo V. Sadauskas. – Prieš tai jie vairavo dviem ratais varomus, tad turėjo ir kitokios patirties. Apklausa parodė, kad vairuodami pastaruosius jie važiuodavo atsargiau ir atsakingiau. Kai persėdo prie keturiais ratais varomų automobilių vairo, į eismo įvykius pateko maždaug pusė apklaustųjų. Kokia priežastis? Įsitikinimas, kad keturiais ratais varomas automobilis yra kur kas saugesnis.“
Vis dėlto, pašnekovo teigimu, čia veikia elementari fizika: jeigu vairuojate dviem ratais varomą automobilį, tikimybė, kad nuslysite nuo kelio, yra didelė, o greičio riba, kai automobilis gali būti nebevaldomas slidžiame kelyje, – pavyzdžiui, 60 km/val.
„Taigi jūs važiuojate mažesniu greičiu ir, jeigu automobilis pradeda slysti, sugebate jį suvaldyti, – dėstė V. Sadauskas. – Jei važiuojate keturiais ratais varomu automobiliu, jis ima nevaldomai slysti, kai pasiekiate 75–80 km/val. greitį. Tuomet nei fizinių pajėgumų, nei žinių ar patirties nepakanka, kad suvaldytumėte slystantį automobilį. Akivaizdu, kad, važiuodami mažesniu greičiu ir silpniau slysdami, jūs galite sukontroliuoti padėtį, o kai greitis yra gerokai didesnis ir situacija – mažiau nuspėjama, be to, neturėdami pakankamai patirties bei fizinių pajėgumų, papuolate į gerokai rimtesnę padėtį, kuri dažnai baigiasi susidūrimu su kita transporto priemone ar bet kokia kita kliūtimi.“
Svarbu prisisegti
„Eismo įvykių ir mirčių ar sužalojimų priežastys skiriasi, – tvirtino specialistas. – Važinėjame ne visada techniškai tvarkingais automobiliais: kai kuriuose neveikia saugumo sistemos ir vadinamosios deformacijos zonos, sugeriančios smūgio jėgą.“
Antra, į saugumą dažnai numojame ranka – vis dar yra tokių, kurie nesisega saugos diržų. „Jeigu žmogus nėra prisisegęs saugos diržu, eismo įvykio metu jis trenkiasi į automobilio interjero detales. Tai dažnai tampa rimtų sužalojimų ar net mirties priežastimi, – teigė V. Sadauskas. – Jeigu žmogus prisisegęs, jis apsaugomas nuo smūgio. Tuomet smūgio jėgą sugeria automobilis. Saugos diržas padeda vairuotojui išvengti tiesioginio smūgio į vairą, priekinį stiklą, prietaisų skydą. Taip pavyksta išvengti rimtų traumų.“
Pasak pašnekovo, automobilyje esančio eismo dalyvio, neprisisegusio saugos diržu, rizika žūti yra apie 3,5 karto didesnė negu prisisegusio. Švedų mokslininkai nustatė, kad saugos diržų naudojimas sėdint ant galinių sėdynių 28 proc. sumažina suaugusiųjų traumatizmą.
Automobilyje – vaikai
Dar viena rimtų sužalojimų ir traumų priežastis – netinkamas vaikų vežiojimas automobilyje. Apie tai nuolat kalba policijos pareigūnai, tą vaizdžiai rodo socialinė reklama, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai tėvai, seneliai ar globėjai nepaiso jokių įspėjimų.
„Jeigu vaikai neprisegti automobilyje, eismo įvykio ar staigaus stabdymo metu jie gali smarkiai susižeisti į automobilio salono detales arba būti išmesti iš automobilio, – sakė V. Sadauskas. – Vaikiškoje kėdutėje prisegtas vaikas eismo įvykio metu lėtės kartu su automobiliu, taip smūgio jėgą sugers pati kėdutė, o ne joje sėdintis vaikas.“
Specialisto teigimu, ant galinės sėdynės sėdintis keleivis, kuris nesegi saugos diržo, kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems keleiviams.
„Statistikos duomenys rodo, kad nuo vaiko, neprisegto ant galinės sėdynės, smūgių žūsta ir kiti žmonės, sėdintys priekyje, – aiškino V. Sadauskas. – Priekinio smūgio metu, pavyzdžiui, automobiliui judant 50 km/val. greičiu, kūno judesio energija bus tokia didelė, kad 30 kg sveriantis vaikas spaus priekinę sėdynę ir tą, kuris joje sėdi, jėga, proporcinga beveik dviem tonoms.“
Kad automobilinė vaiko kėdutė būtų tikrai saugi, svarbu paisyti tam tikrų taisyklių. Visų pirma griežtai draudžiama naudoti eismo įvykį jau patyrusią kėdutę – antrą kartą savo funkcijų ji gali ir neatlikti.
„Yra ir tam tikros klaidos, kurias dažnai daro tėvai, vežiodami vaikus saugos kėdutėse, – pabrėžė specialistas. – Tai netinkamai pritvirtinta galvos atrama, persukti saugos diržai, nepritvirtintos pagalvėlės. Deja, neretai yra naudojamos saugos priemonės, kurias vaikas jau išaugo...“
Pasak pašnekovo, šios klaidos gerokai sumažina vaikiškų automobilinių kėdučių efektyvumą.
Didelis, vadinasi, saugus?
Automobilių pramonė nuolat tobulėja. Automobilių gamintojai, prieš pradėdami masinę vieno ar kito modelio gamybą, juos išbando aktyviojo ir pasyviojo saugumo atžvilgiu. Taip kiekvienas automobilio modelis vertinamas pagal būsimo vairuotojo ir keleivių saugumą. Po tokių eksperimentų nuolat atsiranda naujų saugumo elementų, pavyzdžiui, šoninės oro pagalvės, saugos užuolaidos, vadinamosios deformacijos zonos, sugeriančios pavojingiausią šoninio smūgio jėgą.
Kartu su saugumo testais pamažu kinta ir automobilio saugumo samprata. Didelis, galingas automobilis, žinoma, yra gerokai saugesnis nei mažas. Tačiau kam saugesnis? Tiems, kas sėdi jo viduje. Tačiau jokiu būdu ne tiems automobiliams ar pėstiesiems, su kuriais jis susidurs.
„Seimo nariai, kurie motyvuoja, kad brangiame automobilyje įmontuota aukščiausio lygio saugumo sistema avarijos atveju gali išgelbėti žmonių gyvybes, ne visai teisūs. Taip, sėdintieji tokiame automobilyje nukentės mažiau, bet kas nutiks kitiems eismo dalyviams? – dėstė V. Sadauskas. – Tarkime, naujas prabangus visureigis atsitrenks į 10 metų senumo ekonominės klasės automobilį. Patikėkite, tokiu atveju jo keleiviams bus tikrai nesaldu, o visureigyje esantys žmonės gali apskritai nenukentėti. Tuomet kieno saugumu rūpinasi važinėjantieji visureigiais?..“
Saugumo samprata kinta
Pasak pašnekovo, tas etapas, kai automobilių pramonė buvo paremta principu „po eismo įvykio kuo mažiau apgadintas automobilis“, jau baigėsi. „Prieš dešimtmetį buvo pradėti gaminti tokie automobiliai, kurie eismo įvykio metu sugertų kuo didesnį smūgį, o žmonės liktų gyvi ir sveiki, – tvirtino V. Sadauskas. – Šiam tikslui nuolat diegiami nauji saugumo elementai, tobulinamos automobilių konstrukcijos. Pavyzdžiui, automobilių priekiai daromi taip, kad, susidūrus su pėsčiuoju, pastarasis nuslystų į šoną. Tuomet patiriamas mažesnis smūgis ir yra didesnė tikimybė, kad žmogus išgyvens.“
Kitas pavyzdys – vairo kolonėlių konstrukcija.
„Anksčiau dažna vairuotojo mirties ar rimtų sužalojimų priežastis buvo į krūtinės ląstą eismo įvykio metu įsirėžianti vairo kolonėlė, – teigė V. Sadauskas. – Dabar automobilių pramonė stengiasi užtikrinti vairuotojo saugumą – diegiamos tokios vairo kolonėlės, kurios smūgio metu lūžta, taigi tikimybė susižeisti dar labiau sumažėja.“
Šiuo metu automobilių pramonės inžinieriai kelia sau vis naujų uždavinių, kaip apsaugoti žmogų, o ne automobilį. Svarbu, kad transporto priemonė sugertų kuo didesnį smūgį. Net jeigu po eismo įvykio ji taps nebepataisoma, pagrindinė misija – išsaugoti žmonių gyvybes – turi būti įgyvendinta.
Matyk ir būk matomas
Policijos departamento duomenimis, šiais metais (iki gruodžio 3 d.) mūsų šalyje eismo įvykiuose žuvo 277 žmonės (16 iš jų – nepilnamečiai), t. y. 61 eismo dalyviu, arba 18 proc., mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Vis dėlto užsimiršti negalime. Keliuose vis dar žūsta žmonių, vadinasi, privalome būti dar atsargesni ir atsakingesni. Beje, tai galioja ne tik vairuotojams. Primename, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai pėstiesiems, dviratininkams ir vadeliotojams naudoti atšvaitus, dėvėti liemenes arba drabužius su šviesą atspindinčiais elementais yra ne rekomenduojamojo pobūdžio, o privalomi. Tai dar vienas būdas tapti ne tik sąmoningesniu, bet ir saugesniu eismo dalyviu.
Tiems, kas nesisega saugos diržų
Mokslininkai nustatė, kas vyksta, kai 80 km/val. greičiu važiuojantis automobilis įsirėžia į nejudančią kliūtį:
* po 0,026 sekundės patyrus smūgį. Sulenkiamas buferis. Jėga, 30 kartų viršijanti transporto priemonės svorį, ją sustabdo. Vairuotojas, jei yra neprisisegęs saugos diržo, tebejuda automobilio salone tuo pačiu 80 km/val. greičiu;
* po 0,039 sekundės. Vairuotojas kartu su sėdyne pajuda į priekį 15 centimetrų;
* po 0,044 sekundės. Vairuotojas krūtinės ląsta laužo vairą;
* po 0,050 sekundės. Greitis staiga sumažėja, automobilį ir vairuotoją veikia jėga, 80 kartų viršijanti jo svorį;
* po 0,068 sekundės. Vairuotojas 9 tonų stiprumo jėga trenkiasi į prietaisų skydą;
* po 0,092 sekundės. Vairuotojas ir šalia sėdintis keleivis tuo pat metu galvomis trenkiasi į priekinį automobilio stiklą ir patiria mirtinas traumas;
* po 0,100 sekundės. Pakibęs ant vairo vairuotojas atmetamas atgal ant sėdynės. Jis jau miręs;
* po 0,110 sekundės. Automobilis rieda atgal;
* po 0,113 sekundės. Viskas baigta, geležies ir plastiko gabalai krinta ant žemės, susidūrimo vietą apgaubia dulkių debesis.