Nors pirmą kartą ši akcija buvo suorganizuota dar 2017 metais, tiek patys vairuotojai, tiek keleiviai, neslepia, jog kiekvieną kartą dalyvavimas iniciatyvoje „Mane veža TRYGG“ suteikia vis naujų ir nepatirtų, tačiau vienareikšmiškai teigiamų, emocijų.
Renginio sumanytoja ir organizatorė Aldona Juozaitytė-Pieva teigė, kad kiekvieną kartą žmonės – tiek motociklininkai, tiek regos negalią turintys asmenys – į bendrą susitikimą bei pasivažinėjimą atvyksta kupini pozityvo, kuris juos, net ir akcijai pasibaigus, lydi dar ilgą laiką.
„Vienas didžiausių šio renginio įvertinimų yra išgirsti, kad regos negalią turintys žmonės šios dienos, kada susitinka su motociklininkais, laukia labiau nei Kalėdų. Taip šį renginį ir stengiamės pristatyti – kaip šventę, kur džiaugiasi tiek vežantys, tiek vežami. Bėgant metams renginys išties prasiplėtė, o norinčių jame dalyvauti vis daugėja. Šiais metais apsiribojome 150 dalyvių, tačiau norinčiųjų buvo kur kas daugiau“, – pasakojo A. Juozaitytė-Pieva.
Augant – vis nauji iššūkiai
Organizatorė neslėpė, kad šį kartą buvo ne ką lengviau nei pirmąjį, mat paaugęs renginys reikalauja daugiau resursų, o šiais metais nemenku iššūkiu tapo ir netikėtai atvėsę orai.
„Penktas kartas buvo apibendrinantis prieš tai buvusias akcijas – atrodė, kad pagaliau ir kiti įsitikino tuo, kas mane vedė nuo pat idėjos gimimo – žinojau, kad akcija yra reikalinga. Tik reikėjo, kad tuo patikėtų ir pasaulis. Kaip to įrodymas yra ne tik didesnis rėmėjų būrys, bet ir patys dalyviai – kai kurie dalyvauja jau trečią, ketvirtą ir net penktą kartus.
Vis dėlto, turiu pripažinti, kad ši akcija man buvo sunkiausia iš visų – sunkesnė net už pirmąjį kartą. Viena vertus, taip buvo, nes didėja krūvis, antra vertus, nes sau keliu vis aukštesnius reikalavimus. Norisi geriau, gražiau, daugiau. Neretai turėjau save pristabdyti, kad priminčiau sau, dėl ko visa tai darau – tada vėl visokios smulkmenos tapdavo nebesvarbios, nes juk „veža“ pati idėja.
Tiesa, iššūkiu tapo ir tai, jog prabudus ryte termometro stulpelis rodė tik 5 laipsnius šilumos. Dėl šios priežasties savo keleiviui pranešiau, kad atvyksiu truputį vėliau, tikėjausi, kad bent kiek sušils, taip pat pasirūpinau daug šiltesniais drabužiais nei tikėjausi, kad prireiks“, – kalbėjo organizatorė.
Pozityvių emocijų užtaisas
Tai, kad renginyje dalyviai nestokoja teigiamų emocijų pabrėžė ir iniciatyvoje „Mane veža TRYGG“ jau antrą kartą dalyvavęs lenktynininkas Vaidotas Žala. Sportininkas tikino, kad galimybė pabendrauti su negalią turinčiais asmenimis ir pamatyti, kaip jie moka džiaugtis gyvenimu, tampa pavyzdžiu bei pamoka, kaip net gyvenimo iššūkiai nesustabdo nuo noro pažinti pasaulį ir patirti naujų potyrių.
„Galimybė matyti, kaip regos negalią turintys žmonės džiaugiasi būdami tarp motociklų ir bendraudami su jų vairuotojais, tikrai kelia šypseną ir tampa tikru gerų emocijų užtaisu. Šiais metais šiek tiek neramu buvo dėl kiek prastesnių oro sąlygų, tačiau tai visiškai netemdė šios akcijos dalyvių nuotaikos. Pradžioje, visi, kurie buvome iš Vilniaus, susitikome Katedros aikštėje, o vėliau su policijos palyda pajudėjome Pirčiupių link. Kadangi niekada nepriklausiau jokiam motociklininkų klubui, toks bendruomeniškumo jausmas, kai visi judėjome kartu kolonoje, paliko labai gerą įspūdį“, – po renginio kalbėjo V. Žala.
Lenktynininkas pasakojo, kad ne ką mažesnį įspūdį jam paliko ir jo keleivis Sigitas, kuris paragintas šios akcijos leidosi netgi į dar nutrūktgalviškesnius nuotykius nei pasivažinėjimas motociklu „Mane veža TRYGG“ akcijos metu.
„Su manimi važiavo neregys Sigitas, kuris yra tiesiog pozityvo „bomba“. Susitikus su regos negalią turinčiu žmogumi, atrodo, kad šio pojūčio neturėjimas yra pakankamai rimtas iššūkis gyvenime, tačiau šie žmonės puikiai orientuojasi aplinkoje ir visiškai nestokoja gerų emocijų. Atrodo, kad šioje akcijoje susirinkę neregiai turi daugiau pozityvo ir teigiamos energijos nei visi tie, kurie gali matyti. Šie žmonės parodo, kad net ir kai kurie gyvenimiški iššūkiai netrukdo džiaugtis ir mėgautis geromis akimirkomis. Sigitas yra puikus to pavyzdys.
Šį žmogų galėčiau pavadinti netgi ekstremalu. Nors jis yra neregys, jis pats, šalia sėdint šturmanui, yra vairavęs automobilį Kačerginės „Nemuno žiede“. Ir jis norėjo ne tik pavairuoti, jis norėjo važiuoti greitai. Man sunku suvokti, kaip jam tai pavyko, tačiau būtent tai ir parodo, kad žmogaus galimybės – neribotos. Negana to, Sigitas pasakojo, kad „Mane veža TRYGG“ akcija šiais metais taip pat neapsiribos ir jau yra suplanavęs po dviejų savaičių važiuoti pasivažinėti „drifto“ automobilyje“, – pasakojo lenktynininkas.
