Rugpjūčio 22 d. startuosiančio ralio idėją palaiko ir kultūros ministerijos viceministrė Zita Bružaitė. Ji teigia, kad ralio keliamos temos yra ypatingai svarbios ir jautrios visai Lietuvai.

Atminimo įamžinimo formų esama įvairių, tačiau gyvosios atminimo formos turi galimybę keistis, ir atsinaujinti. Toks ir yra istorinis ralis „Ryterna modul Mototourism rally“, kurį būtų galima įvardinti kaip nuolat atsinaujinantį kultūrinio pažinimo, pilietinio ugdymo ir atvirumo forumą. Organizatorių sumanymo vedini, šimtai smalsių dalyvių keliauja po Lietuvą, ieškodami ir atrasdami atokiausias Lietuvos vietas. Miestų ir miestelių architektūra, etnografinis paveldas, susitikimai su bendruomenėmis renginį pakelia į veržlią, nuotaikingą ir prasmingą kelionę.

Būtent tokia kelionė laukia visų šių metų istorinio ralio dalyvių, kurie pagal intelektualaus ralio sumanytojų temą leis pasirinkti kryptis, stabtelėti ir pažinti Lietuvos UNESCO paveldo, tautodailės klodus. Šiemet ralis turi ir kelius svarbesnius akcentus, vienas jų – minint Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus išgirsti unikalias Pasaulio tautų teisuolių ir žydų gelbėjimo ir nepaprastas jų išgyvenimo istorijas, kurias pasakoja pastatai, žmonės ir jų tvarūs darbai.

Intelektualus motociklininkų ralis „Ryterna modul Mototourism rally“ bendradarbiauja su Vilniuje gyvenančiu architektu Tauru Budziu, kuris vienintelis Lietuvoje savanoriškai ieško pasaulio tautų teisuolių, jų palaidojimų vietų ir taip išsaugo atmintį apie juos. Radęs juos žymi savo sukurtais atminimo ženklais, pritvirtindamas juos prie antkapių.

Padedant architektui į rugpjūčio 22 d. vyksiantį ralį bus įtrauktos istorijos apie Pasaulio tautų teisuolius

Mototurizmo rais 2019
Foto: Vytautas Pilkauskas

Misija – išgelbėti žydų gelbėtojų atminimą

Teisuolių atminimo įamžinimo darbus pašnekovas vykdo vien savo iniciatyva, niekieno neprašytas, todėl norisi klausti, kas motyvuoja imtis šių darbų?

Jo žodžiais tariant, „ateina toks laikas, kai supranti, kad norisi gyvenime nuveikti kažką prasmingo. Manau, kad tie žmonės buvo didvyriai – jie gelbėjo ne tik žydus, bet ir Lietuvos žmogiškumą, ir dabar pernelyg mažai daroma jų atminimo išsaugojimui. Mano giminėje yra kunigas pasaulio tautų teisuolis, tai visi nuo mažo iki seno žino, kur jis palaidotas, bet juk pilnos kapinės visoje Lietuvoje tokių, kurių žygdarbių niekas nežino. Todėl ir nusprendžiau pažymėti – kad sužinotų, – pasakoja pašnekovas, jau spėjęs aplankyti daugiau nei 90 kapinių ir pažymėti daugiau nei 130 kapaviečių. – O suradęs, su tais, kurie gyvi, su tais, kurių kapų nėra ir jau niekada nebus, nes jie pradingę Sibire ar vietiniam kalėjime uždaužyti ir kūnai artimiesiems negrąžinti – virš 230.“

Darbus palaimino popiežius

Pasaulio tautų teisuolių tarpe nemažai kunigų, tačiau jų kapų, esančių bažnyčių šventoriuose, priežiūra pavesta Katalikų Bažnyčiai, todėl leidimo žymėti kunigų teisuolių kapus Tauras kreipėsi į Lietuvos vyskupų konferenciją.

Iniciatyvos autorius sako labai nustebęs, kai sužinojo, kad žinia apie ją pasiekė ir popiežių Pranciškų.

„Atsiimdamas leidimą iš vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus sužinojau, kad apie mano iniciatyvą išgirdo ir popiežius – jis pasakė, kad esu pirmas žmogus planetoje, kuris sugalvojo tokį darbą. Tuo pačiu popiežius pridėjo: tebūnie palaimintas tas žmogus ir jo darbai. Nuo to popiežiaus palaiminimo pastačiau virš šimto ženklų“, – pasakoja Tauras.

Viename trobos gale – žydai, kitame – vokiečiai

Radęs teisuolio kapavietę ir artimuosius, Tauras jų būtinai paprašo parašyti atsiminimą apie giminaitį, kurį vėliau, kartu su palaidojimo vieta, pažymi savo sukurtoje svetainėje „teisuoliuatminimas.lt.“

Kaip pasakoja Tauras – kai kurios išgirstos istorijos tiesiog sukrečia: „Pavyzdžiui, Žemaitijoje žmonės turėjo didelę trobą ir atėję vokiečiai liepė pasislinkti į vieną trobos pusę, o kitoje įkūrė raštinę. Tad viename gale buvo slepiami žydai, o kitame veikė raštinė. Tik tiek, kad vokiečiai darbus visada baigdavo penktą valandą ir tada išsiskirstydavo kas sau.

Bet žydų gaudynės vis tiek buvo vykdomos kitų būrių, tai kai tik vaikai pamatydavo, kad vokiečiai atvažiuoja – iškart bėgdavo įspėti namiškius. Žydai buvo slepiami rūsyje, į kurį įėjimas buvo per spintą – jo dugnas išsiimdavo, o ant to dugno būdavo primėtyta drabužių. Ir kai jau namiškiai sužino, kad atvažiuoja vokiečiai, į tą kambarį nubėga bobutė, atsigula į lovą ir apsikloja šešiom kaldrom. O dukra ant slenksčio išpila valerijono.

Vokietis ateina, pradaro kambario duris, o ten ta bobutė už vieno šono, už kito ir dejuoja, apsimeta labai serganti. Vokiečiai sako žvėriškai bijojo tų visų ligų, o čia dabar senas žmogus dejuoja, valerijonas dvokia – į tą kambarį vokiečiai taip ir neužėjo per karą.“

Lietuva turtinga pasaulio tautų teisuoliais

Ne veltui išgirdęs daugybę tokių didžiulės žmogiškos drąsos liudijimų, Tauras daro išvadą, jog pasaulio tautų teisuoliai buvo tarytum pakylėti, be galo sąžiningi žmonės.

„Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje turim tiek daug teisuolių, mes pagal šį skaičių antri Europoje po olandų, ir dar turint omeny faktą, kad Izraelis tą vardą sugalvojo 1953 metais, o Lietuvoje pirmas toks vardas duotas tik 1966 m. – taigi, 13 metų Sovietų Sąjungoj žydus gelbėti buvo blogai ir neabejoju, kad per tuos metus netekome nemažai liudininkų, nes juk kreiptis turi pats išgelbėtas žydas“, – pasakoja teisuolių atminimą šiandien gelbstintis Tauras.

Jis atkreipia dėmesį ir į dar vieną reikšmingą Lietuvos išskirtinumą – čia žydus gelbėjo patys įvairiausi žmonės, nuo valstiečio iki prezidento – juk prezidentas Kazys Grinius irgi pasaulio tautų teisuolis. Tauras įsitikinęs, kad turime, kuo didžiuotis, o lyginti, kurių – gelbėtojų ar skriaudėjų – buvo daugiau, vyras nesiima: „tiesiog man labiau patinka gelbėtojai, todėl su jais ir dirbu.“