300 km per dieną neatrodo didelis atstumas. Sportininkai tiek gali pravažiuoti dviračiu. Tačiau Indijoje viskas kitaip. Tempas kelių chaose gerokai mažesnis ir per valandą įveikti 35 kilometrai atrodo kaip visai neblogas atstumas. Ir čia tik kalbant apie tarpmiestinius kelius. Karolis Mieliauskas pasiekė Bangalūro didmiestį, kuris pakeitė jo suvokimą apie eismo spūstis.
„Aš jau galvojau, kad Maskvoje eismo spūstys tokios, nors griūk negyvas. Tada pamačiau stovintį Niujorką. Tačiau Bangalūre eismas yra dar baisesnis nei šiuose abiejuose didmiesčiuose kartu sudėjus“, – po eilinės vilkimosi chaose dienos nuvargusiu balsu kalbėjo Karolis.
Nors trečias pagal dydį Indijos miestas su beveik penkias milijonais gyventojų yra vos pusantro karto didesnis už Vilnių pagal plotą, net ir vakare nuo miesto pakraščio pasiekti centrą per 2 valandas gali tapti rimtu iššūkiu. Gyventojai čia yra susispaudę, ir rodos, visi visada kelyje.
„Eismo čia tiek daug, kad su motociklu spūsčių neįmanoma apvažiuoti nei kelkraščiu, nei šaligatviu. Jie taip pat užkišti transporto priemonėmis. Automobiliais, motociklais, tuktukais. Kas keisčiausia, kad visas šitas chaosas kažkokiu būdu juda. Jeigu jis būtų surikiuotas į eismo juostas pagal europietišką standartą, tai manau, kad niekas čia nejudėtų, mat gatvės tiesiog nepritaikytos tokiam eismo srautui“, – svarstė K. Mieliauskas.
Keliavimą apsunkina ir karštis. Kasdien laikosi apie 40 laipsnių temperatūra. Ir liūtys. Indijoje profilaktiškai kasdien dulkes nuplauna pusvalandį, kartais ir valandą trunkantis dušas.
Spaudos konferencijos – kasdienybė
Kelionė po spalvingą Indiją – ne vien tik pramoginis pasivažinėjimas klasikinio dizaino „Royal Enfield“ motociklais su kolegomis iš užsienio. Beprotiškas Karolio Mieliausko kelionės buvo pastebėtos visame pasaulyje, o Indai, turintys bene didžiausią motociklininkų bendruomenę pakvietė lietuvį pasivažinėti jų šalyje ir pasipasakoti apie jo ekspedicijas. Spūstyse gyvenantiems motociklininkams įdomu, kaip per dieną įmanoma nuvažiuoti daugiau nei 1 000 km, įdomu, koks jausmas važiuoti šaltyje, tad kiekvienas Karolio vakaras būna užimtas susitikimais su vietinėmis Indijos motociklininkų bendruomenėmis bei spaudos konferencijomis.
„Mane žavi indų smalsumas ir nuolat besišypsančios akys. Kiekvieną dieną kelyje jaučiu, kaip jie nori pačiupinėti vakarietį, o vakarais apie keliones išklausinėja iki smulkiausių detalių. Tenka pasakoti ne vien tik apie ekspedicijas, bet ir apie Lietuvą. Džiaugiuosi galėdamas savo veikla garsinti Lietuvos vardą“ , – sakė motociklininkas.
Pastarosiomis dienomis Karolio portretas ir Lietuvos vardas yra dažnai atvaizduojami Indijos spaudoje ir tai dar tęsis gerą savaitę.
