Daug lietuvių išeivių nusėdo aplink Mičigano ežerą. Čia – didžiausia jų koncentracija šiaurės Amerikoje. Skaičiuojama, kad vien Čikagos metropolitene lietuviškas šaknis turi apie pusę milijono gyventojų, tad Karolis Mieliauskas pastarosiomis dienomis jaučiasi beveik kaip namie. Viskonsino valstijoje esančiame Madisone jis naktį praleido kartu su vaikystės draugais iš Druskininkų ir iš ten movė pietų kryptimi į Čikagą.
„Route 66“ keliu važiavo prieš srautą
Kaip pasakojo motociklinkas, pusantro šimto mylių, maždaug 250 kilometrų magistrale praskriejo su vėjeliu. Aplink žalia, buvo apniukę, drėgna, vietomis lijo. Po savaitės keliaujant per kaitinančias dykynes jis netgi apsidžiaugė tokiu lietuvišku oru.
Čikagos neaplenkė. Ne vien tik dėl to, kad čia – didžiausia lietuvių koncentracija JAV. Reikėjo užbaigti kelionės tikslą ir nusifotografuoti prie „Route 66“ kelio pradžios, kurį visą jis pervažiavo.
Beveik 4 000 km ilgio kelias tarp Čikagos ir Los Andželo buvo pastatytas 1926 metais. Praėjusio amžiaus viduryje per recesiją jis buvo labai stipriai apgultas keliautojų į vakarinę pakrantę geresnio gyvenimo ieškoti. Apylinkėse išsivystė infrastruktūra, susikūrė miestai ir „Route 66“ tapo viena iš amerikietiškos laisvės ikonų, kur neoninių iškabų nušviestu asfaltu gargaliavo milžiniški V8 varikliais aprūpinti kelių kreiseriai.
1985 metais lygiagrečiai jo buvo nutiesta magistralė, ir visas gyvenimas ten sugriuvo. Nepaisant to, „Route 66“ išliko turistų lankoma Ikona. Karolis „KTM 790 Adventure“ motociklu nuo pat oficialios kelio pabaigos Santa Monikos paplūdimyje įveikė netgi daugiau nei 4 tūkst. km ir pasiekė kelio pradžią – Čikagą. Nuo Druskininkų iki Čikagos važiuojant į rytus – kiek daugiau nei 15 tūkst. km.
„Turėjau nuvažiuoti į Čikagos senamiestį ir nusifotografuoti prie ženklo, kas iš tiesų nėra taip paprasta. Transporto priemonių statyti nėra kur, net ir motociklo, policijos daug, ir jie griežti, su jais niekaip nesusitarsi. Bet pavyko tą padaryti itin greitai. Gal ir juokinga, bet man tai svarbu. Kaip bebūtų keista, vėliau važiuodamas per miestą pamačiau dar kelis ženklus rodančius „Route 66“ pradžią. Tai net nežinau, kuris tikras. Turistų atrakcija, nuo kurios šalia esančioms kavinėms tik geriau“, – juokėsi K. Mieliauskas.
Išsiskyrė net megapolyje
Jis nusistebėjo ir dėmesiu viename iš didžiausių pasaulio miestų. Kas yra buvę Amerikoje, tie žino, kad Amerikoje visko yra daugiau nei Europoje. Jei namas, tai jis dvigubai aukštesnis, jei maisto porcija, tai ji dvigubai didesnė. Ten visko daug. Amerikiečiai viską turi ir juos nustebinti sunku. Tačiau vienas motociklininkas su KTM nematytais numeriais ir apklijuotais lipdukais sudomino ne vieną. Lietuvis pasakojo, kad prie jo praeiviai lipo ir klausinėjo apie veiklą kiekvieną kartą nulipus nuo metalinio žirgo.
„Man tai sukėlė nuostabą. Čikagoje gyvenimas intensyvus, daug transporto daug žmonių, daug spalvų, čia visko tiršta. Tačiau vis vien žmonės manimi susidomėjo. Darau prielaidą, kad daugiausiai tai buvo turistai iš Europos. Priėjo vokiečiai, olandai. Pasikalbėjome it būtume iš vieno miesto“, – įdomią patirtį nupasakojo druskininkietis.
Iškili Čikagos asmenybė su lietuviška istorija
Tradiciškai, jis paaukojo savo važiavimo laiką susitikimui su tautiečiais. Užsuko į Lietuvos konsulatą Čikagoje, kur susitiko su generaliniu konsulu Mantvydu Bekešiumi. O šis iš kalbos sužinojęs, kad Karolis – druskininkietis, išsitraukė telefoną, ir parodė vieną labai seną žydų šeimos nuotrauką, darytą Druskininkuose 1935 metais. Ją nufotografavo svečiuodamasis pas vieną įtakingiausių žmonių Čikagoje Leo Melamedą.
Jis yra filantropas, eruditas, vienas turtingiausių žmonių Čikagoje modernizavęs jos finansų biržą, prisidėjęs ir prie Japonijos finansų biržos įkūrimo, už kurį gavo aukščiausios kategorijos Japonijos valstybės apdovanojimą.
Leo gimė 1932 metais Balstogėje, žydų šeimoje. Nacių režimui okupavus Lenkiją bėgo į Lietuvą. Kaune pateko pas Čijunę Sugiharą, kuris gelbėjo žydus leisdamas jiems pabėgti nuo nacių dalindamas tranzitines Japonijos vizas. Taip jis su daugeliu lietuvių atsirado Amerikoje. Net ir dabar didi asmenybė bendrauja su Lietuvos konsulu Čikagoje.
Karolis jau artėja link Lietuvos. Jam Druskininkus reikia pasiekti rugsėjo 27 dieną. Per savaitę. Iki Niujorko liko pusantro tūkstančio kilometrų. Tada nuo Londono iki Druskininkų – dar kiek daugiau nei pora tūkstančių. Ne tiek ir daug rimtiems keliauninkams. Tačiau yra vienas didelis mažmožis tarp šių etapų – Atlanto vandenynas. Karolis jį perskris, tačiau motociklas į registruotą bagažą netilps. Skubia jo kelione per vandenyną rūpinsis „Hoptrans Logistics“. Karolis sakė, kad apvažiuoti žemės rutulį per 40 dienų suspės.
