Rugpjūčio 17 dieną startavęs savo gimtinėje Druskininkuose Karolis su nuklydimu pas toli nuo namų gyvenančius Lietuvius įveikė jau beveik 10 tūkst. km, pralėkė didžiąją Skovorodino sankryžą su keliu link Magadano ir jau tuoj pasieks Rusijos galą – Vladivostoką, iš kurio kelsis į Šiaurės Ameriką. O dar prieš porą dienų jis galėjo ir užstrigti ilgesniam laikui.

Iš tiesų ir užstigo dienai prie Baikalo ežero. Problema – anksčiau nei planuota susidėvėjo jo „KTM 790 Adventure“ motociklo galinė padanga. Motociklas visiškai naujas, šių metų modelis, o tokių tame krašte niekur nėra. Bet padanga juk tinka nuo bet kokio motociklo. Tačiau niekas ten nematė 18-os colių motociklo ratų. Rusijos gilumoje transporto priemonių amžius dažnu atveju pilnametystę siekia. Važiuoti toliau buvo blogas variantas, mat toliau – visiškas niekas, jokios civilizacijos. O čia – bent didelis Irkutsko miestas. Jo motociklų klubas vargais negalais ir surado padangą Karolio motociklui. Tad prie Baikalo ežero praleidęs tik vien dieną jis galėjo tęsti kelionę toliau link Čitos, dar kitą dieną – link Skavorodino sankryžos.

„Nuo Čitos iki čia šiandien nuvažiavau 945 km. Čia jau ruduo. Medžiai gelsta, ir nors dieną temperatūra pasiekia 25 laipsnius šilumos, naktimis ji krenta arti nulio. Kelio danga gera, bet jis visas labai banguotas. Kaip pas mus po asfaltu kokios šaknys prasimuša, tai čia taip po tūkstantį kilometrų važiuoju. Džiugu, kad motociklo važiuoklė labai gerai dirba, nenuvargina, kaip tikėjausi“, – apie savo kelionės progresą kalbėjo Karolis.

Jį labiausiai stebina Sibiro tuštuma, jo dydis. Jau kelinta diena iš eilės nesibaigianti taiga: tai bekraščiai miškai, tai tušti laukai, ir tik vienas vienintelis kelias per visą Rusiją.

Japonas ant mopedo

Karolis, iš Druskininkų keliaujantis aplink pasaulį atgal į Druskininkus toli gražu ne vienintelis pramuštgalvis keliautojas su beprotiškiausiomis idėjomis. Tokių keliauninkų procentas gal ir mažytis, tačiau tarp daugiau nei 7 milijardų pasaulio gyventojų jų atsiranda nemažai. O kai tokiems keliautojams per pasaulį yra tik vienas kelias, jie būtinai susitiks.

Taip viduryje niekur Karolis susitiko su motociklininku iš Japonijos. 63 metų garbus vyriškis keliauja su 110 kubinių centimetrų vienacilindrį varikliuką turinčiu mopedu. Keliauja jau tris mėnesius, aplankė visus „stanus“, susuko 30 tūkst. km ir važiuoja namų link.

K. Mieliauskas džiaugiasi, kad Sibiro gaisrų pasekmių jau nebesijaučia. Oras gražus, nėra smogo, nėra dūmų. Nors sutiktas vietinis grybautojas sakė, kad nuo Irkutsko pusės atėjusi migla čia sklandė dar prieš gerą savaitę. Pasiūlė geriau saugotis meškų, kurios mėgsta išeiti į kelią. Čia civilizacijos nedaug, karaliauja gamta.

Karolis Mieliauskas įveikė Sibirą ir pasiekė Japonijos jūrą
Foto: Asmeninins albumas

Kilometrai „ant garų“

Civilizacijos labiausiai trūksta motociklui. Automobiliai turi didelius degalų bakus. Motociklai – ne itin. Ir jiems reikia stoti pasipildyti atsargas kas kelis šimtus kilometrų. O degalinių kelyje kuo toliau, tuo mažiau.

„Atstumai tarp degalų kolonėlių dideli. Ir nors navigacijos sistema rodo kiekvieną kolonėlę, nebūtinai kiekviena jų bus veikianti. Ir čia gaunasi įdomus žaidimas. Nors motociklo kompiuteris gana neblogai rodo degalų likutį, kelis kartus teko tikrinti, kiek kilometrų galima nuvažiuoti, kai borto kompiuteris rodo nulį likusių kilometrų“, – sakė Karolis, pasigyręs, kad visus šiuos žaidimus kol kas laimėjo.

Kolonėlės įvairiausios. Ir prabangios europietiškos „Rossneft“, ir tiesiog surūdijusios degalų bačkos šalia kelio. Kai jos viena nuo kitos nutolusios per kelis šimtus kilometrų, Karolis nebesirenka iš kur geresnius degalus gauti. Pila tai, kas yra.

Karolis Mieliauskas įveikė Sibirą ir pasiekė Japonijos jūrą
Foto: Asmeninins albumas

„Pilu tiesiog tai, kas yra. Bet pasirodo, kad mano KTM žirgas neišrankus savo avižoms ir važiuoju nejausdamas jokio skirtumo, motociklo variklis dirba puikiai. O tai reiškia, kad arba degalai visur vienodi, tik kolonėlės stipriai skiriasi, arba kad KTM variklis neišrankus degalams ir dirba maitindamasis bet kuo“, - mąstė keliauninkas, kuriam iki Valdivostoko lieka tik pora dienų kelio.

Toliau jo laukia logistiniai iššūkiai. Vladivostoke pasibaigs Azijos žemynas. Toliau – Šiaurės Ameriką, tačiau norint ją pasiekti teks persikelti per Ramųjį vandenyną.