Pradėkime nuo 1980-ųjų metų, kokios automobilių dizaino mados vyravo šiame dešimtmetyje?
Koks tai buvo laikas! Ryškių spalvų, lengvos pop muzikos, kompiuterinių žaidimų išpopuliarėjimo, „Apple ir „Wall Street“ galios augimo laikai, laikai kai subyrėjo didžiausia blogio imperija, o galingiausias pasaulio žmogus buvo aktorius. Nenuostabu, kad tokiais charizmatiškais laikais buvo gaminami ne mažiau charizmatiški automobiliai.
Kampuotumo mada
80-ieji buvo neabejotinai vienas geriausių dešimtmečių automobilių pramonėje – tai laikas kuomet šalia tradiciškai stiprių amerikiečių ir vokiečių gamintojų viso pasaulio rinkose įsitvirtino japonų, o Europos rinkose ir prancūzų gamintojai. Reikia pažymėti, kad Japonijos gamintojai tuomet buvo gerokai lankstesni ir drąsesni nei konservatyvūs vokiečiai ar stagnuojantys amerikiečiai, o prancūzai dar tik ieškojo savojo identiteto.
„Dešimtmetis prasidėjo su stipriai išreikšta kampuotų automobilių mada – pažiūrėkite į pirmos kartos „Volkswagen Golf“, „Audi 80 B2“, trečios serijos BMW E30, „Mercedes-Benz W124“, „Ford Escort“, „Jeep Cherokee“, „DeLorean“ ar trečios kartos „Honda Civic“ automobilius. Tokių griežtų formų automobiliai atsirado visai ne dėl dizainerių fantazijos stokos, o dėl to kad vienas kraštutinumas keičia kitą. Lygiai taip pat kaip kiekvienos kartos jaunimas nepriima vyresnės kartos madų ir kuria jai priešingas – lygiai tas pats ir automobilių pramonėje.
Taigi 60-ais ir 70-ais metais vyravusią švelnių, ištęstų formų madą pakeitė griežtų formų automobilių dizainai. Be to automobilių pramonėje iniciatyvą perimant europiečiams ir japonams, automobiliai tapo mažesni. Prie to žinoma prisidėjo 1970-ais metais praūžusi naftos krizė, kuri privertė gamintojus kurti mažesnius automobilius su mažesnio darbinio tūrio varikliais“, – sako atsiliepimų ir skelbimų svetainės „Autoasas.lt“ vadovas Nerijus Paketūras.
Griežtesnės formos atrado panaudojimą kone kiekvienoje automobilių detalėje – langų forma, retsykiais ratų arkų forma, žibintai taip pat tapo taisyklingos stačiakampės formos. Kuo didesni žibintai – tuo jie buvo stilingesni. Kaip gerą to pavyzdį galima paminėti „Audi 80“, „Audi 100“, „Ford Sierra“ ar „Mercedes-Benz W124“ automobilių žibintus. Tarp priekinių žibintų – plastikinės būtinai tamsios spalvos visą erdvę užpildančios radiatoriaus grotelės. Galiniai žibintai irgi didėjo – atkreipkite dėmesį, kad sulig kiekvienu „faceliftu“ jie padidėdavo beveik kiekviename automobilyje – „Audi 80“, BMW E30 automobiliai.
Apvalūs žibintai nebebuvo daugiau madingi. Paklausite kodėl juos taip ilgai turėjo BMW automobiliai arba pirmos dvi kartos „Volkswagen Golf“. Taip buvo dėl to, kad „Golf“ modeliai buvo itin sėkmingi ir gamintojas nenorėjo imtis radikalių pokyčių, o BMW kompanija apskritai 80-ais metais buvo labai konservatyvi dizaino požiūriu. Kai kurie skaitytojai gal nepatikės, bet 1986 metais pasirodžiusi naujos kartos „Audi 80“ (mūsuose vadinama „bulka“), dizaino prasme buvo visa galva naujoviškesnė nei tiesioginis konkurentas BMW E30. BMW apvalūs priekiniai žibintai, neintegruoti į kėbulą bamperiai, statūs langų kampai, kieto plastiko konservatyvus prietaisų skydelis – visa tai buvo be galo senoviška. Kaip tik dėl to BMW automobiliai yra tokie gražūs šiandien – savo konservatyviu ir klasikiniu dizainu jie taip stipriai kontrastuoja su šiandieniniais automobiliais. Būtent šis kontrastas ir kelia klasikinio automobilio vertę.
Laikas kai technologijos buvo derinamos su estetika
„Dar viena įdomi mada, kuri įgavo didelį pagreitį 80-aisiais – tai atverčiamų žibintų mada. Kokie automobiliai tik jų neturėjo – visi „Ferrari“ modeliai, „Chevrolet Corvette“, „Lamborghini Countach“, „Honda Accord“, „Honda Prelude“, „Honda Integra“, „Toyota Celica“, „Toyota Supra“, „Toyota MR2“, „Ford Probe“, „Mazda RX-7“, „Porsche 924“, „Porsche 944“, „Porsche 928“, net kai kurios 911 versijos juos turėjo.
Ši tendencija be estetinių tikslų turėjo ir inžinerinį pagrindimą – tai automobilių aerodinamiškumo gerinimas. Tai sritis, kuri tuo metu buvo pradėta profesionaliai tyrinėti siekiant padidinti automobilio ekonomiškumą bei sumažinti triukšmą salone. Nepamirškime, kad tais laikais artimosios šviesos buvo naudojamos tik tamsiu paros metu, todėl didžiają laiko dalį automobiliai važinėjo su užvertais žibintais. Be to žibintų atsivertimo/užsivertimo procesas tuo metu atrodė labai „high-tech“. Inovatyvios technologijos yra madingos visais laikais“, – sako N. Paketūras.
Automobilių aptakumą didino ne tik paslėpti žibintai, bet ir į kėbulą integruoti bamperiai bei nuožulnesniu kampu palenkti langai, ypač priekinis langas. Gerokai labiau priekyje prasidedantis priekinis langas taip pat suteikia interjerui didesnės erdvės pojūtį. Kaip gerą pavyzdį galime paminėti itin aptakių formų „Audi 100 C3“ automobilį (čia tas kur pas mus „silke“ vadinamas), kuris kuriam laikui tapo pačiu aerodinamiškiausiu serijiniu automobiliu pasaulyje.
Kita tendencija – chromo apdailos atsisakymas. Viskas labai paprasta, chromas automobilių dizaine dominavo beveik nuo pat automobilizmo pradžios, tačiau moderniais 80-aisiais metais skaitmenizacijos įsigalėjimo laikais, tokios senienos nebeatrodė madingos. Todėl blizgios detalės sparčiai buvo šalinamos nuo automobilių kėbulų ir interjerų. Naujas modelio „faceliftas“ kaip taisyklė eliminuodavo chromo apdailą nuo buferių ar šoninių apdailos juostelių, be to buvo pradėtos leisti „shadowline“ ir analogiškos apdailos su tamsiais apvadais aplink langus vietoje chrominių. Minimalizmas vis labiau įsivyravo ne tik baldų dizaino srityje, bet ir automobilių. Automobilio iškirtinumas turėjo būti pabrėžiamas ne blizgiomis detalėmis, bet kokybe ir technologijomis po variklio dangčiu ir salone.
80-ųjų superautomobiliai
Griežtų formų dizainas puikiai atsispindi ir to meto superautomobiliuose – geriausiai tai atsiskleidžia ikoniškuose „Lamborghini Countach“, „Ferrari Testarossa“ ir „Ferrari F40“ automobiliuose. Kokio nuostabaus dizaino šie automobiliai! Vien ko vertas „Ferrari Testarossa“ galinės dalies dizainas – lygių kaip linijuotė linijų estetika automobilių fanus vertė iš koto tiek tuomet, tiek šiandien. „Ferrai F40“ buvo tiek dizaino, tiek inžinerijos šedevras – jis iki šiol tituluojamas kaip geriausias visų laikų „Ferrari“ modelis. O „Lamborghini Countach“ automobilis yra tiesiog iš kosmoso, panašiai kaip ir iš nerūdijančio plieno gamintas „DeLorean“ – tik šis buvo iš ateities.
Tuo tarpu „Porsche 911“ modelis ir taip itin konservatyaus dizaino, šių kampuotų automobilių fone atrodė dar senoviškiau. Būtent todėl 80-ais metais Porsche kompanija bandė pakeisti ikonišką 911 modelį nauju, laikmetį labiau atitinkančiu „Porsche 928“ modeliu. Popieriuje viskas atrodė logiška – 928 modelis turėjo gerokai didesnį 5 litrų V8 variklį ir patrauklų modernų dizainą. Visgi, ačiū automobilių dievams šis „perversmas“ nepavyko - 911 modelis nebuvo užmirštas ir netrukus sulaukė dar didesnės šlovės, o „Porsche“ kompanija suprato – yra dizainų nepavaldžių laikui.
TOP 10
Dabar prisiminkime kokie dešimt automobilių buvo patys ikoniškiausi ar padarę didžiausią įtaką automobilizmo istorijoje 80-aisiais metais. N. Paketūro nuomone šie automobiliai paliko ryškiausią pėdsaką spalvingajame dešimtmetyje:
- „Ferrari Testarossa“ ir „Lamborghini Countach“ – už tai kad jų plakatai kabojo ant kiekvieno paauglio kambario sienos;
- „Ferrari F40“ – už tai, kad tapo pirmuoju tikru superautomobiliu automobilių istorijoje;
- „Mercedes-Benz W124“ – už tai, kad tapo auksiniu standartu prestižinių automobilių rinkoje;
- 3 serijos BMW E30 – už tai jog davė visiems suprasti, kad prestižiniai automobiliai nebūtinai turi būti 5 metrų ilgio;
- „Honda CRX“ – už tai jog davė visiems suprasti, kad sportiški automobiliai gali būti vos 3 metrų su puse ilgio;
- „Audi Coupe“ – už tai, kad visiems parodė jog visi varomieji ratai reikalingi ne tik visureigiams;
- „Ford Sierra“ – už tai, kad ji galėjo viską: vešti vaikus į mokyklą, tėvus į darbą, senelius į sodą ir dar ji laimėdavo pergales ralio arenose bei žiedinėse lenktynėse;
- „Volkswagen Golf“ – už tai, kad Volkswagen kompanijai sugebėjo sukurti antrąjį stebuklą;
- „Fiat Panda“ – už automobilinį požiūrį į minimalizmą ar minimalistinį požiūrį į automobilizmą;
- „Renault Espace“ – už naujos vienatūrių rinkos atradimą.
