Remigijus Šimašius, Vilniaus miesto meras, savo feisbuko paskyroje paskelbė, kad spalio 30-ąją kviečia visus vilniečius į talką. Vidurinėje Konstitucijos prospekto asfalto juostoje, kuri šiuo metu nenaudojama niekam, rengiamasi nugremžti asfalto sluoksnį ir pasodinti 1000 krūmelių ir apie 70 medžių.
Po kritikos bangos ir komentarų lavinos, meras suskubo plačiau paaiškinti, kodėl užuot esamą juostą išnaudojus eismui, ši ne tik naikinama, bet rengiamasi siaurinti ir jau dabar Konstitucijos prospekte esančias eismo juostas.
„Gera vieta pakalbėti apie šį mitą, kodėl platesnės važiuojamosios juostos, o dažniausiai ir daugiau juostų, nemažina spūsčių, o netgi jas didina. Gausybė mokslinių tyrimų pasaulyje tvirtina priešingai. Kodėl? Visų pirma, butelio kakleliai automobilių eisme miestuose yra ne automobilių juostų plotis ar skaičius, o sankryžos. Kur galime, didiname jų pralaidumą, tačiau čia priemonės labai ribotos. Paimkime tą patį Konstitucijos prospektą: viename gale piko metu kemšasi sankryža su Kalvarijų gatve, kitame – Pedagoginio žiedas. Šių sankryžų pralaidumo limitas jau pasiektas, todėl net jei sugalvotume, kaip praplatinti ir taip jau plačią Konstitucijos prospekto važiuojamąją dalį, spūstys piko metu nė kiek nesumažėtų“, – akcentavo R. Šimašius.
Pasak jo, spūsčių problemą šioje vietoje galbūt būtų galima išspręsti padarius dar vieną viaduką, vedantį virš vadinamojo Pedagoginio žiedo, tačiau čia, tikino meras, problema būtų perkelta į tolesnes sankryžas, kas lems investicijų poreikį ir kitose vietose.
„Ir taip pasaka be galo, kurią taip gerai žino daugelis JAV miestų“, – replikavo R. Šimašius.
Turime perteklinio asfalto
Pabrėždamas poreikį siaurinti eismo juostas Konstitucijos prospekte, R. Šimašius akcentavo, kad plačios eismo juostos tiesiog skatina spustelėti akceleratorių, o tokio tipo gatvėse leistinas greitis turėtų siekti 50 km/val., mat aplink jas vyksta daug kitų eismo dalyvių judėjimo.
„Kas gali šiandien pasakyti, kad jam jauku pėstute kirsti Konstitucijos prospektą? Pastebėjote, kad Rytų Europoje žmonės miestuose laksto daug greičiau nei Vakarų Europos miestuose? Kodėl? Rytų europiečiai taip elgiasi ne dėl savo prigimties, o dėl sovietinių gatvių suplanavimo – pas mus automobilių juostų plotis gerokai didesnis nei Vakarų miestuose, pas mus gerokai per daug perteklinio asfalto“ – kalbėjo meras.
Anot jo, ši tendencija labiausiai išryškėja žiemą, kai sniegas ant asfalto daug kur nepaliečiamas, nors pravažiuoja daug automobilių.
„Palyginkime Minską ir jo kariniams paradams pritaikytas gatves net pačiame centre su Amsterdamu, kurio centre alėjomis apsodintos gatvės. Kur jaukiau? Mums priimtinesnė Vakarų kryptis ir mentalitetas, o ne postsovietinė beprasmiška gigantomanija, todėl ir siauriname gatvių važiuojamąją dalį iki tokio pločio, kokio užtenka saugiai vairuoti 50 km/val. greičiu, arba 30 km/val., jei tai ramaus eismo gatvė, esanti arčiausiai gyvenamosios aplinkos“, – akcentavo meras.
Pasak R. Šimašiaus, platinti Konstitucijos prospektą bei kitas Vilniaus gatves būtų netikslinga ir dėl to, kad žmonės planuoja savo kasdienes keliones ne pagal kilometrus, o pagal laiką. Todėl neretai, kuo iš toliau gali atvykti plačia magistrale, tuo dažniau, anot mero, pasirenka apgaulingai pigesnį, o visuomenei brangesnį, gyvenimą toliau nuo miesto centro ir kasdienį ilgą važinėjimą į darbą automobiliu.
Skatina išlipti iš automobilių
R. Šimašiaus teigimu, sostinėje gyvena kelios didelės grupės žmonių. Viena jų – žmonės, kuriems automobilis yra nepakeičiamas niekuo dėl įvairių priežasčių. Antroji renkasi viską, tik ne automobilį, dažnai šio net neturi. Trečia grupė gali rinktis, kuo ir kaip keliauti, tad miesto tikslas – paskatinti juos išlipti iš automobilių.
„Radikaliai atnaujinome viešojo transporto parką, sparčiai kuriame dviračių takų tinklą, sodiname alėjas, po kuriomis būtų malonu eiti, sudarėme sąlygas judumo dalinimosi ekonomikai“, – vardijo Vilniaus meras.
Jo teigimu, būtent automobilininkai turėtų džiaugtis kiekvienu nauju dviračių, patogesniu pėsčiųjų taku ar nauju viešuoju transportu, nes būtent šios priemonės leidžia jiems greičiau pasiekti kelionės tikslą automobiliu ir neįstrigti spūstyse, nes dalis potencialių vairuotojų renkasi kitus kelionės būdus.
Pasak jo, išplėtus automobilių juostas, padidinus jų skaičių, tai paskatintų žmones, kurie gali rinktis, pamėginti vėl sėsti prie vairo ir taip spūstys padidėtų.
„Vilnius auga. Judėti poreikis yra ir bus vis didesnis, ir jei kažkam atrodo, kad visada bus patogu judėti tik automobiliu, tai net ir milijardinės investicijos į viadukus, sankryžas ir papildomas juostas niekam neišspręs problemos, o ją tik pagilins. Erdvės gatvėms (visiems gatvių elementams – nuo želdinių iki pėsčiųjų takų, nuo erdvės automobilių judėjimui iki jų stovėjimui) turime tiek, kiek turime ir ją būtina išnaudoti efektyviausiai, ir subalansuotai visiems judantiems“, – akcentavo R. Šimašius.
Klausimų daugiau nei atsakymų
Artūras Pakėnas, vairavimo mokytojas ir eismo ekspertas, po R. Šimašiaus pasisakymo neslėpė, kad klausimų jam kilo daugiau nei kad meras pateikė atsakymų.
Anot jo, atviru lieka klausimas, kodėl Vilnius plečiamas, jeigu didėjant miestui auga ir transporto problemos. Taip pat, kodėl neužbaigiamas aplinkkelis, kuris leistų nukreipti sunkvežimių tranzitą nuo miesto centro ir taip būtų mažinama tarša.
Anot vairavimo mokytojo, įdomu ir tai, ar siūlant tokius sprendimus buvo įvertinta, kad žiemą gatvėse beveik nėra nei paspirtukų, nei dviračių. Be to, jam kyla klausimas ir dėl to, ar Vilniuje plečiamas mokyklų ir darželių tinklas, taip pat, kodėl nepradėta gerinti viešojo transporto, nors viešai pripažįstama, kad jis – nekoks.
„Klausimų galima ir daugiau prirašyti. Pavyzdžiui, ir apie parkavimo vietų trūkumą miegamuosiuose rajonuose bei nuolat ten vykstantį Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidinėjimą, kai statomi automobiliai“, – svarstė A. Pakėnas.
Problemų gausybė, o pasirinko medžius
Vairavimo mokytoja Olga Židovlenkova taip pat negailėjo priekaištų Vilniaus miesto mero sprendimui. Anot jos, mieste yra galybė probleminių vietų, metų metus laukiančių miesto valdžios dėmesio ir sprendimų. Ir šių vietų reikėtų imtis pirmiausia, užuot sprendus nesamas problemas.
„Medžių sodinimas ir jų priežiūra juk nėra nemokami. O, pavyzdžiui, Valakampių tiltui kažkodėl pinigų nerado ir sukūrė ten „butelio kaklelį“, kur kemšasi eismas. O kiek yra dviračių takų, vedančių į niekur, kiek šaligatvių, kurie pėstiesiems, mamoms su vežimėliais, žmonėms su negalia yra tikras kliūčių ruožas. Galų gale, Vilniuje vis dar yra vietų, kur ir šaligatvių, ir apšvietimo visai nėra, žmonės grįžta vakarais namo rizikuodami savo gyvybėmis“, – pabrėžė O. Židovlenkova.
Anot jos, vertėtų R. Šimašiui ir pasivažinėti visų pamirštu Savanorių prospektu, kuriame asfalto danga nuolat šlifuojama, lopoma, tačiau iš esmės netaisoma, šaligatvių bortelių ir pėsčiųjų perėjų būklė – ypač prasta.
„Tegu ponas Šimašius pabando čia pavažiuoti viešuoju transportu ir dar lai pabando kavos atsigerti. Be kita ko, čia dviratininkai važiuoja rizikuodami ir vargdami gatve, nors ploto dviračių takui tikrai pakaktų“, – pastebėjo vairavimo mokytoja.
Ji atkreipė dėmesį ir į dar vieną probleminę sostinės vietą: nusukimą Kauno kryptimi prie Gariūnų turgavietės, kur tokiam veiksmui skirta vos viena eismo juosta, o kelio ženklai, perspėjantys apie nusukimą, įrengti kone prieš pat jį.
„Tik viena juosta. Nuolatos krovininių automobilių vairuotojai, užsieniečiai, negyvenantys Vilniuje bando persirikiuoti paskutinę akimirką ir dėl to įvyksta avarijos, o tuomet visas eismas sustoja net nuo IKEA prekybos centro“, – komentavo eismo žinovė.
Anot jos, siaurinamos gatvės galimai privers dalį vairuotojų pakeisti savo maršrutus, tačiau tai spūsčių problemą perkels į kitas sankryžas ir gatves, ji niekur neišnyks ir ją spręsti vis tiek reikės.
Įžvelgia tik naudą
Jurgis Paplaitis, „Delfi“ bendraautorius ir apie automobilius vaizdo medžiagas kuriantis žurnalistas, pasakojo, kad, jo nuomone, planuojami pokyčiai Konstitucijos prospekte atneš tik naudos.
Pasak jo, Europos didmiesčiuose greitis ir eismo srautai mažinami visur. Pavyzdžiui, Paryžiaus centrinėje dalyje greitis jau dabar ribojamas iki 30 km/val., Barselonoje eismo juostos tokios siauros, kad, nori nenori, tenka važiuoti lėtai, kad pavyktų išsitekti su greta judančiomis transporto priemonėmis.
„Tad toks platus Konstitucijos prospektas, kuriame bet kokiu atveju eismas atsiremia į susiaurėjimą, niekam nereikalingas. Tuo labiau, kad jame važinėjama dideliu greičiu, ir tai, akivaizdu, nėra gerai saugumo atžvilgiu, tuo labiau kai eismo juostos nėra atskirtos. Turėti tokį platų kelią miesto centre yra per didelė prabanga, todėl žalios zonos miestui tik suteiks privalumų ir padidins jo kaip „žalio“ miesto patrauklumą“, – tikino žinovas.
