Panašu, kad Gordono Moore‘o įžvalgos apie eksponentinį elektroninių elementų mikroschemoje augimą niekada taip ir nepasiekė automobilių pramonės. Dešimtys šiandien automobiliuose – pradedant elektronine stabdžių sistema ir baigiant saugos pagalvių kontrolės mechanizmais – esančių lustų priklausomi nuo atgyvenusios technologijos, kartais daugiau nei dešimtmečio senumo. Ji įdarbina pakankamai paprastus tranzistorius, kurių dydis gali būti nuo 45 iki 90 nanometrų – šiandienos išmaniesiems tokie puslaidininkiai įtaisai pernelyg masyvūs (ir primityvūs).

Smogus pandemijai, tokių didelių rinkos žaidėjų kaip automobilių pramonė poreikiai buvo paaukoti dėl drastiškai išaugusių smulkiosios technikos (visi panoro kuo patogesnio laiko namuose) pardavimų. Kai po kelių mėnesių automobilių gamintojai atsigavo nuo šoko ir pradėjo stotis ant kojų, lustų gamintojai jau buvo įgyvendinę atitinkamų pokyčių ir permąstę savo prioritetus.

Taigi, tokių procesorių trūksta, o lustų gamintojai automobilių gamintojus ragina pagaliau prabusti, prasikrapštyti akis ir pagaliau susivokti laike.

„Pagaminsiu jiems tiek „Intel 16“ lustų, kiek tik panorės“, – praeitą savaitę „Fortune“ pažadėjo „Intel“ vadovas Patas Gelsingeris, lankydamasis automobilių pramonės parodoje Vokietijoje.

Tačiau automobilių gamintojai jį bombarduoja prašymais investuoti į puslaidininkių, kurių dizainas geriausiu atveju buvo modernus tais laikais, kai pristatytas pats pirmasis „Apple“ telefonas „iPhone“, gamybos plėtrą.

„Renault“ gamykla Flinse, Prancūzijoje

„Tai neturi absoliučiai jokios ekonominės ar strateginės prasmės. Užuot leidę milijardus naujiems atgyvenusiems puslaidininkiams, turėtume negailėti milijonų, kaip paskatinti migraciją prie modernesnių“, – sako P. Gelsingeris, į automobilių pramonės parodą atvykęs būtent su tikslu įtikinti pagaliau atsisveikinti su praeitimi.

Kodėl automobilių pramonei pritrūko lustų?

Didžiulis kainų spaudimas, kurį automobilių gamintojai daro tiekėjams (iš kurių ir gauna lustų įvairiems automobilių komponentams), be jokios abejonės viena iš priežasčių, kodėl jų naudojami procesoriai – visiems reikalingas vartojimo produktas. Kita ne mažiau svarbi priežastis – patikimumas.

Dauguma automobiliuose esančių sistemų gyvybiškai svarbios saugumo klausimu, tad turi puikiai veikti kone visose įmanomose situacijose nepriklausomai nuo oro temperatūros, drėgmės, vibracijų ir netgi nedidelių kelio nelygumo. Kai ant kortos pastatyta tiek daug, visada geriau rinktis tai, kas išbandyta ir tikrai veikia, o ne tai, kas nauja ir pagerinta.

„Daugeliu atveju svarbiausias faktas tas, kad tai laiko patikrintas dizainas“, – paaiškina P. Gelsingeris, šiuo metu aktyviai vykdantis subsidijų, skirtų Europoje pastatyti didžiausią ir pažangiausią lustų gamyklų, kampaniją.

Skirtingai nei „Intel“, „Qualcomm“ negali tiesiogiai prisidėti padidindamas investicijas į plėtrą. Ši bendrovė – didžiausias savo gamyklos neturintis lustų gamintojas, o tai reiškia, jog yra priklausomas nuo su sutarčių su gamintojais, gaminančiais lustus jo užsakymu.

„Tokioms pagal užsakymą gaminančioms gamykloms investicijos į senas technologijas atrodo mažiau patrauklios, nes anksčiau ar vėliau teks migruoti prie naujų technologijų“, – per interviu pažymėjo „Qualcomm Europe“ prezidentas Enrico Salvatori. Jis taip pat bendradarbiauja su automobilių pramone, siekdamas paskatinti perėjimą, tačiau sutinka, kad procesas ne iš lengvųjų.

Automobilių gamykla Vokietijoje

„Naujos technologijos nėra taip paprastai suderinamos, nepakanka perjungti ir jau viskas veikia. Reikia perdaryti visą elektros grandinę, reikia naujo kontrolės mechanizmo, kuriam reikia pakartotinio sertifikavimo. Galimi ir mechaninės srities pokyčiai, paveiksiantys automobilio važiuoklę. Taigi, reikia veiksmų domino efekto, kitaip nieko nebus“, – sako E. Salvatori.

Tiekimo sutrikimai

Pirmas perspėjantis signalas apie lustų tiekimo sutrikimus pasiekė dar 2020 metų gruodį, tačiau manyta, kad problemos automobilių gamintojus paveiks tik trumpam, nes lustų gamintojai ir vėl savo produkciją nukreips būtent automobilių pramonei. Svarbu akcentuoti, jog lustų gamyba – gana sudėtingi procesai, trunkantys iki pusmečio.

Stygius itin ryškiai pasijuto po kelių tarpusavyje nenusijusių įvykių, dėl kurių sutriko lustų gamybai reikalingų elementų tiekimas. Pirmiausia neįprastai atšiauri žiema sutrikdė bendrovių „Infineon“, NXP ir „Samsung“ valdomų lustų gamyklų darbą Teksase. Tada kovą kilo gaisras pas didžiausią tiekėją Japonijoje „Renesas“. Galiausiai koronaviruso protrūkis sutrikdė tiekimo grandinę Malaizijoje ir Vietname.

Dėl to net 9,4 mln. automobilių arba daugiau nei dešimtadalį priešpandeminio pramonės našumo tenka išbraukti iš gamybos planų, nurodo rinkos tyrimų bendrovė „AutoForecast Solutions“.

„Dėl 50 centų kainuojančių lusto negalime pagaminti automobilio, kurį parduotume už 50 tūkst. dolerių“, – praeitą savaitę Miunchene piktinosi „Volkswagen Group“ pardavimų vadovas Muratas Akselis.

Jeigu tokie lustų tiekėjai kaip „Intel“ ir „Qualcomm“ elgsis kaip panorėję, gali būti, jog automobilių pramonės, besikliaujančiais tokiais pigiais vartojimo lustais, dienos suskaičiuotos.