Komercinių automobilių elektros pavara nėra nauja technologija, tačiau toks transportas kol kas nenaudojamas masiškai, o pokyčiai – lėti. Kita vertus, tai netrukdo gamintojams ruoštis rinkos permainoms, sakoma pranešime. Suprasdamos, kad su vienu modeliu neįmanoma patenkinti visų klientų poreikių, kompanijos sparčiai plečia elektrinių komercinių automobilių pasiūlą.
Itin aktyviai į ateitį investuoja „Peugeot“. Jau dabar elektrifikuotoje šio prekės ženklo gamoje yra pačių įvairiausių verslo sričių reikalavimus atitinkantys modeliai. Prancūzijos gamintojas siūlo nedidelį furgoną „e-Partner“ ir keleiviams vežti skirtą jo versiją „e-Traveller“. Taip pat galima pasirinkti kompaktišką furgoną „e-Expert“ arba netgi didžiausią gamos modelį „e-Boxer“.
Gamintojai įprastai neriboja elektrinių komercinių modelių komplektacijų pasirinkimo, todėl jei pirkėjas nori didesnės kabinos „Peugeot e-Expert“, kad galėtų vežti darbuotojus ir įrangą, tokį automobilį gali užsisakyti. Baterija montuojama dugne, todėl į elektrinį komercinį modelį galima pakrauti ne mažiau nei į automobilį su įprastu vidaus degimo varikliu.
Papildoma nauda – sunkiai išmatuojama
Rinkimų „Lietuvos komercinis automobilis“ komisijos narys, kompanijos „AD Rem Transport“ direktorius Antanas Šimelis pastebi, kad verslininkams kol kas daugiausia nerimo kelia baterijos ilgaamžiškumas ir techniniai duomenys šalto klimato sąlygomis. Net ir mažiausi nuolat naudojamų ir sunkius krovinius vežančių automobilių trūkumai išryškėja dešimteriopai.
„Mūsų žiemos yra šaltos, o tai reiškia papildomas elektromobilio energijos sąnaudas. Komerciniai automobiliai intensyviai naudojami, todėl tai itin juntama. Asmeniniu automobiliu šiek tiek pavažiuojama, paskui jis stovi ir per tą laiką gali būti įkraunamas. O komercinis transportas važiuoja nesustodamas, tačiau baterijų talpa apriboja jų galimybes“, – dėstė pašnekovas.
Orientuojantis į tvarią ekonomiką vis svarbesnis atsakingas verslininkų elgesys, siekis mažiau teršti aplinką. A. Šimelio teigimu, būtent tai dažniausiai lemia sprendimą įsigyti pirmuosius komercinius elektromobilius. Ekonomiškai jie ne visuomet naudingi, tačiau sukuria sunkiai išmatuojamą pridėtinę vertę.
„Nauda ne visuomet tiesioginė ir lengvai išmatuojama. Socialiai atsakingi verslininkai formuoja teigiamą įvaizdį, parodo, kad jiems taip pat rūpi bendra ekosistemos būklė. Dažniausiai būtent tai skatina įmones įsigyti elektrinius komercinius automobilius“, – pažymėjo specialistas.
Naujos technologijos vejasi senąsias
Anot A. Šimelio, kiekvienas verslininkas pirmiausia siekia užsidirbti, o kol kas pelningiausi yra dyzeliniai komerciniai automobiliai. Tiesa, bendra elektromobilių įsigijimo ir eksploatacijos kaina sparčiai vejasi automobilius su vidaus degimo varikliais. Tam turi įtakos ir vis griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai bei su jais susiję mokesčiai.
„Dabar nepigu pagaminti efektyvų dyzelinį variklį, kuris atitiktų visus emisijų reikalavimus. Eksploatacija taip pat vis labiau apmokestinama, tai planuojama daryti ir Lietuvoje. Jau netolimoje ateityje proporcingai keliamai taršai bus apmokestinami ir keliai. Todėl įprasto komercinio automobilio ir modelio su elektros varikliu įsigijimo bei eksploatacijos išlaidų skirtumas dar labiau sumažės“, – konstatuoja A. Šimelis.
Elektriniai komerciniai modeliai seniai neskirti vien tik nedideliais atstumais lengvus krovinius vežiojantiems amatininkams. „Citroën ë-Jumper“ krovinių skyriaus tūris siekia iki 17 kubinių metrų, o „Peugeot e-Boxer“ gali vežti iki 1890 kg svorio krovinį. Šio automobilio 70 kWh talpos baterija leidžia viena įkrova nuvažiuoti 340 kilometrų atstumą (pagal WLTP bandymų metodiką).
Ribotai išplėtota infrastruktūra yra objektyvi kliūtis, kodėl kol kas sparčiau nepopuliarėja elektromobiliai. Veikiančių viešųjų įkrovimo stotelių tinklo nepakanka visiems vartotojų poreikiams patenkinti, įrangą diegti įmonės teritorijoje – nepigu, o kai kuriais atvejais netgi sudėtinga dėl elektros tinklo apkrovos ribojimų.
Važinėja daug, bet paskatinimo nesulaukia
A. Šimelis viliasi, kad Lietuvoje artimiausiu metu atsiras valstybinė iniciatyva, skatinanti ne tik privačius asmenis, bet ir įmones įsigyti elektromobilius. Anot jo, bet kokia finansinė paskata užtikrintų, jog elektromobilis greičiau atsipirks, o tai padrąsintų verslininkus keisti dyzelinius automobilius.
„Aplinkosaugos tikslai neturėtų būti siejami su tam tikra socialine grupe. Kiekviena ekologiškesnė transporto priemonė tausoja aplinką, nepaisant, ar ją vairuoja įmonės darbuotojas, ar privatus asmuo. Be to, reikia turėti omenyje, kad efektyviausia, kai automobilis naudojamas kuo daugiau, o komercinis transportas eksploatuojamas intensyviausiai“, – reziumuoja verslininkas.
Europos didmiesčiuose jau kurį laiką ribojamas automobilių su vidaus degimo varikliais eismas, anksčiau ar vėliau tai neišvengiamai įsigalios ir mūsų miestuose. Vilniaus centre praėjusiais metais pakeistas eismas bus dar labiau griežtinamas.
Aplinkos ministerija dar prieš dvejus metus užsiminė apie ruošiamus ribojimus šalies didmiesčiuose. Tai labiausiai susiję su dyzeliniais automobiliais, o kai kurias gatves visą parą bus galima pasiekti tik su elektros pavarą turinčiomis transporto priemonėmis.
