Žinia, ir čia „Toyota“ pasirinko savo kelią – gamintojas siūlo jau antros kartos vandenilinį elektromobilį „Toyota Mirai“. Bet kol vandenilio technologijos sunkiai skinasi kelią į masinį naudojimą, dar praeitų metų pradžioje teko dalyvauti pasaulinėje gamintojo konferencijoje, kur buvo pristatytas ambicingas planas – iki 2025 metų be 50 naujų ir atnaujintų hibridinių modelių, debiutuos ir mažiausiai 10 naujų elektromobilių. O pesimistiniu gamintojo skaičiavimu jau 2030 metais vien tik elektromobilių kasmet jie parduos po milijoną!
Ir pirmasis jo elektromobilis su įkraunamu akumuliatoriumi – „Lexus UX 300e“. Tai – mažiausias „Lexus“ SUV, todėl galintis pasigirti gerais pardavimais Europoje, kur nuo debiuto 2019 metais tapo populiariausiu markės modeliu. Aišku, „Lexus“ Europoje parduoda tik apie dešimtadalį savo automobilių, bet faktas, kad europiečiai teikia prioritetą kompaktinėms mašinoms.
Tradicinio „Lexus UX“ su hibridine pavara apžvalgoje pastebėjau, kad visgi modelis tikrai nepasižymi erdviausiu šioje kompaktinėje klasėje salonu – gamintojo teigimu, kam reikia erdvesnės mašinos, turėtų žiūrėti į didesnįjį „NX“. Tebūnie, kadangi „premium“ segmente erdvus salonas – tikrai nėra lemiamas veiksnys.
Tada dar pastebėjau, kad „UX“ yra tikrai smagiai valdomas SUV, kadangi pasižymi itin žemu svorio centru. O ką jau kalbėti apie elektrinę versiją, kurios akumuliatoriai sumontuoti apačioje (ir dar papildomai sutvirtinti standumą didinančiu rėmu). Ir nors vertinant šiuolaikiniais masteliais, 54 kWh akumuliatorių talpa yra nedidelė, bet tai taip pat reiškia, kad didesnis elektromobilio svoris (nuo 1785 kilogramų, įprasto modelio svoris yra nuo 1540 kg) yra priimtinas. Sakydamas tai, turiu mintyje, kad, pavyzdžiui, „Audi Q4 e-tron“ su 82 kWh talpos akumuliatoriumi sveria 2140 kilogramų, „Mercedes-Benz EQA“ (66,5 kWh) – 2040 kg.
Svorį padėjo sumažinti ir tai, kad variklio gaubtas, durelės ir sparnai yra pagaminti iš lengvo aliuminio – kompaktinėje klasėje šios brangios medžiagos naudojimas yra retenybė, jei ne vienintelis atvejis (pataisykite komentaruose, jei klystu). O lengvas svoris reiškia ir gerą dinamiką, tad su palyginti nedidelės galios 150 kW (204 AG) elektros varikliu, vien tik priekiniais ratais varomas „UX 300e“ iki 100 km/val. įsibėgėja per 7,5 sekundes.
Bet, žinia, maža akumuliatoriaus talpa – mažesnis ir nuvažiuojamas atstumas. Tikriausiai įmanoma vienu įkrovimu nuvažiuoti gamintojo nurodytus 315 km, bet su stipriai veikiančiu kondicionieriumi (bandymo metu buvo apie 25 laipsnius šilumos), taip pat didesnę kelio dalį važiavus greitkeliu, energijos sąnaudos buvo 20,9 kWh, o galimas nuvažiuojamas atstumas vienu įkrovimu buvo 226 kilometrai. Aišku, daugiau važinėjant įprastais keliais ar tuo labiau mieste, kur ir yra natūrali šio kompaktinio elektromobilio aplinka, atstumas būtų gerokai didesnis ir labiau artimas gamintojo duomenims.
Bet miestui tokio nuvažiuojamo atstumo daugiau nei pakanka, o ir tik 50 kW siekianti įkrovimo galia nebus didelis iššūkis. Tai būtų nebent didesnė problema užmiestyje, kadangi konkurentai siūlo bent jau 100 kW įkrovimo galią.
Tad akivaizdu, kad vertinant „UX 300e“ kaip elektromobilio parametrus, konkurentai yra pranašesni. Bet ir tai – ne bėda. Nes „Lexus“ visada turėjo savo pirkėją, kurį viliojo originalūs gamintojo sprendimai, ypatingai kalbant tiek apie salono ir išorės išvaizdą, tiek ir apie aukščiausios kokybės apdailos medžiagas, tiek ir važiavimo komfortą.
Prisipažinsiu, „Lexus“ automobiliuose man imponuoja puikiai parinktos apdailos medžiagos, preciziškas surinkimas ir aukštos kokybės pojūtis – na, tiesiog malonu būti tokiame salone. Netgi atsižvelgiant į kitų automobilių vairuotojams atrodančias keistenybes, tokias kaip liečiamame laukelyje braukant pirštu nustatomas multimedijos ekrano parinktis – laimei, sistema veikia gana intuityviai ir pasirinkti norimą funkciją nėra sudėtinga.
Tiesa, bergždžiai tame pačiame multimedijos ekrane ieškojau gamintojo žadamo įkrovimo laiko pasirinkimo – jau praradęs viltį, netikėtai šiuos nustatymus radau mygtukais ant vairo lyg sename kalkuliatoriuje prietaisų skydelyje aktyvuojamas norimas funkcijas, įskaitant ir įkrovimo laikmatį.
Arba įkrovimo lygio skalė, kuri rodoma lyg degalų stotelė, tik su įkrovimo laidu – atrodo savotiškai, bet tikriausiai tai ir suteikia „Lexus“ tik jam būdingo savitumo. Kaip ir, pavyzdžiui, prietaisų skydelio šonuose styrančios režimo perjungimo ir stabilizacijos sistemos išjungimo rankenėlės. Savotiška, originalu, miela.
Kas ne taip miela, tai kainos – visgi tai „premium“ segmento atstovas. „Lexus UX 300e“ elektromobilio kaina prasideda nuo 49 900 eurų, bandyta „Luxury“ versija – 61 000 eurų, naudojantis „Sixt“ veiklos nuoma, mėnesinė įmoka bus nuo 671 euras. Tai – klasės standartus atitinkanti kaina, bet turiu priminti, kad tiek „Audi“, tiek ir „Mercedes“ siūlo ir talpesnį akumuliatorių (su didesniu nuvažiuojamu atstumu), ir greitesnį įkrovimą.
Bet ko jie nesiūlo, tai originalios „Lexus“ salono aplinkos, kuriame tiesiog malonu būti. O jei patinka ir malonu – tai kodėl gi ir ne. Tuo labiau elektromobilį naudojant pagrinde mieste, kur geriau jau mažesnis svoris ir didesnis manevringumas, nei talpesnis akumuliatorius.
Daugiau apie pirmąjį „Lexus“ elektromobilį „UX 300e“ žiūrėkite vaizdo medžiagoje.
