Ar kameros kada iš viso pradės veikti, ir ar KET pažeidėjai sulauks pasekmių – kol kas nėra aišku.
Daugiau nei prieš metus Kaune sumontuotų 234 kamerų tinklas ir iš jo gaunamus duomenis apdorojanti sistema gali fiksuoti ne tik sunkius nusikaltimus, bet ir visų pravažiuojančių automobilių valstybinius numerius, o informacija, kurią sudaro važiavimo kryptis, fiksavimo vieta ir laikas – saugoma kelis metus.
Vėliau šiuos duomenis galima analizuoti, pavyzdžiui stebėti dominančio automobilio maršrutą, tai daryti ne tik realiu laiku, bet ir matyti kur jis vyko prieš metus ar dar seniau. Galima tik įsivaizduoti, kaip toks įrankis palengvintų teisėsaugos institucijų darbą.
Kodėl tik įsivaizduoti? 846,5 tūkst. eurų kainavęs 234 sekimo kamerų tinklas dar nefunkcionuoja ir tai nėra tik techninės kliūtys, kurias galima nesunkiai išspręsti.
Kaip skelbė delfi.lt, paaiškėjo, jog policijos ir savivaldybės planuose naudoti globalaus sekimo tinklą esama esminių spragų. Visuotinio sekimo sistema neįjungiama, nes tam prieštarauja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI). Ir ne tik prieštarauja, bet ir remdamasi Europos Sąjungos dokumentu – Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) kvestionuoja kauniečių ketinimus sekti visus iš eilės vairuotojus.
Kitaip tariant, visų pravažiuojančių automobilių numerių fiksavimas ir informacijos saugojimas kelis metus nėra galimas bei prilyginamas pertekliniam duomenų kaupimui.
Apie kuriamą sistemą Kauno savivaldybė pirmą kartą paskelbė dar 2019 metų lapkričio pabaigoje ir žadėjo, kad ji pradės veikti 2020 metų pradžioje. Tačiau apie technines galimybes, leisiančias fiksuoti absoliučiai visų automobilių valstybinius numerius tąkart nekalbėta.
Akcentuota, kad šis projektas – savivaldybės pagalba policijai, padės tiriant nusikaltimus ir reaguojant į incidentus, bet apie techninės sekimo sistemos galimybes atpažinti automobilių numerius užsiminta nebuvo. Nurodyta tik tai, kad „vaizdo kameromis užfiksuota medžiaga bus saugoma, tad įvykus nelaimei, avarijai ar nusikaltimui ir siekiant išaiškinti įvykį, turima vaizdo medžiaga padės operatyviai tai atlikti“.
Į VDAI kreipėsi, kai kameros jau kabėjo
Kaip skelbia LNK žinios, Kauno valdžia tikina, kad įsigydama kameras nežinojo, jog įsigalios griežtas duomenų apsaugos įstatymas, o konsultacijos, ar kameras galima paleisti, į valstybinę duomenų apsaugos inspekciją kreipėsi jau nusipirkus ir sumontavus kameras ant stulpų.
„Manau, kad šioje vietoje kolizija įvyko dėl to, kad kai buvo pradėtas konkursas, nebuvo reglamentuoti šie teisės aktai, kurie turėtų būti atlikti prieš darant tokius sprendimus. Ir tiktai mums, Kauno miestui, įgyvendinus šitą projektą, iš tam tikrų institucijų gavome raštus“, – LNK sakė Kauno miesto savivaldybės Elektroninių paslaugų ir informacinių technologijų skyriaus vadovas Vytautas Augonis.
Tuo metu, Inspekcija atkerta, kad savivaldybė konsultacijų kreipėsi gerokai vėliau, nei įsigaliojo naujas įstatymas.
„Duomenų valdytojas į inspekciją kreipėsi 2020 metais, o bendrasis duomenų apsaugos reglamentas pradėtas taikyti 2018 metais. Tai jau šio argumento reikėtų atsisakyti“, – teigė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Danguolė Morkūnienė.
Kameros pasens
Anot LNK, tiek savivaldybė, tiek ekspertai pripažįsta, kad dalis pinigų bus išmesta į balą, nes kameros pasens ir dalį jų greičiausiai reikės pakeisti naujomis.
„Kelis metus įrenginių nenaudojant, dalį jų tiesiog teks išmesti, nes vieni pasens morališkai, o kitiems tiesiog pasibaigs licencijos, pasibaigs kietųjų diskų naudojimo garantijos“, – teigė informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius.
Kol kas valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimas griežtas – nepašalinus trūkumų, kameros veikti negali. Kada pavyks sutvarkyti dokumentus ir ar iš viso pavyks, neaišku.
Atsisakė fiksuoti KET pažeidimus
Policija aiškina, kad kameros reikalingos tam, kad padėtų greičiau išsiaiškinti itin sunkius nusikaltimus. Diegiant sekimo sistemą buvo teigiama, kad prie pagrindinių Kauno sankryžų sumontuotos kameros fiksuos ir Kelių eismo pažeidimus, sistemai pradėjus veikti šios funkcijos nebebus.
Panašu, kad policijos atstovai šiam žingsniui ryžosi ieškodami kompromisinių sprendimų ruošdami dokumentus sistemos įteisinimui pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo reikalavimus.
„Jau atsisakyta fiksuoti ir saugoti duomenis apie KET pažeidimus, tokius kaip ištisinės linijos kirtimas, judėjimo krypties keitimas iš netinkamos eismo juostos, įvažiavimas į sankryžą degant raudonos šviesos šviesoforo signalui“, – nurodė policijos atstovai.
Atsisakymas kameromis automatiškai fiksuoti tuos automobilius, kurių vairuotojai sankryžose nesilaiko KET reikalavimų, tik vienas žingsnių, kuriuos žengė pareigūnai. Panašu, kad nedrausmingų vairuotojų, o tiksliau – jų naudojamų automobilių fiksavimas dabar jau traktuojamas kaip perteklinė sekimo sistemos funkcija.
Norėdama kuo greičiau pradėti naudotis visą miestą apjuosusiu sekimo kamerų tinklu, kad jis atitiktų griežtus BDAR reikalavimus, policijos atstovai ketina griežtinti sukauptų duomenų apsaugą ir jų naudojimą.
