„Kasmet būnu bent kelis kartus kalnuose – jie man kelia ne tik vizualinį žavesį, bet ir yra energetiškai labai stiprios vietos. Kalnai mane traukia ne mažiau nei vanduo – jūra ar vandenynas. Šios kelionės metu noriu pasiekti tokias viršūnes, į kurias įmanoma įvažiuoti keturračiu“, – apie savo stiprų santykį su kalnais pasakojo keliautojas.

Savo kelionei Ukrainą Karolis rinkosi dėl labai aiškios ir pragmatiškos priežasties. Ši šalis yra bene vienintelė Europoje, kuri dar leidžia visureigiais, keturračiais ar motociklais važiuoti į kalnus ir siekti jų viršūnių, mat kitose šalyse tai jau seniai uždrausta. Kalnų keliukai čia labai prastos būklės ir yra bjaurojami sunkiasvorės technikos. Teisingiau, miškovežio paliktos vėžės dažniausiai ir yra taip vadinamas keliukas. Tačiau tai, kad kopti į kalną galima legaliai visgi buvo svariausias argumentas.

Vyras savo kelionę keturračiu į tris kalnų viršūnes pradėjo šalia daugeliui lietuvių pažįstamo slidinėjimo kurorto Bukovelio įsikūrusiame netoli Yaremče kurortinio miestelio. Iki vakarinėje Ukrainos dalyje esančios starto vietos keturratį Karolis nusivežė automobiliu. Keliautojas sako, kad nors į ilgas keliones keturračiu leistis galima ir tai jis jau puikiai įrodė ankstesnio modelio „CFMOTO CFORCE 1000“ keturračiu pasiekęs šiauriausią Europos tašką Suomijoje važiuodamas žiemą, važiuoti beveik du tūkstančius kilometrų bekelei skirtomis padangomis per asfaltą būtų buvęs daugiau vargas, nei įdomus ar vertingas iššūkis.

Atnaujintą „CFMOTO“ keturratį Karolis pasirinko taip pat neatsitiktinai. Tai galingiausias šio gamintojo gamos keturratis, išvystantis net 79 ag galią. „CFORCE 1000 OVERLAND“ modelis išsiskiria nepriklausoma priekine važiuokle lenktomis šakėmis bei torcijonine pakaba gale, ženkliai padidinančiomis jo pravažumą. O taip pat jau iš gamyklos turi apsauginius lankus, elektrinę gervę su plieniniu trosu, elektros prietaisų įkrovimui skirtą USB jungtį ir kitų priedų, dėl kurių šis tampa puikiu tiek kelionės, tiek ir ūkio palydovu.

Pirmoji diena – pirmoji viršūnė

Pirmoji diena prasidėjo trisdešimčia kilometrų asfalto, iš kurio išsukus į miško keliuką Karolį pasitiko stipriai miškovežių ar kitos sunkiosios technikos išmaltas keliukas, teisingiau, miškovežio vėžės ir buvo „keliukas“, kuris labai greitai atsirėmė į upės vagą. Joje gausu aštriabriaunių akmenų, o tuoj pat už jos kelias tampa vis statesnis ir tikrasis kopimas į kalną tuoj pat prasideda.

„Suprantu, kad aukščiausia Ukrainos viršūnė yra Goverla, siekianti 2061 metrą ir taip pat suprantu, kad ne vieną Europoje, siekiančią porą kilometrų, galima pasiekti automobiliu. Tik tai galima padaryti asfaltuotais keliais. Šioje savo kelionėje aš nesiekiu didelio aukščio – pagrindinis akcentas čia apie tai, kokios pravažumo galimybės, važiavimo statumas ir kaip pavyks įveikti kalną bekelės sąlygomis.

Kopimo į kalną pradžioje teko įveikti mišką, kuriame buvo labai daug akmenų. Ir tik įveikus jį atsivėrė visas grožis prieš akis – dar nepasiekus kalno viršūnės jau jaučiau nuovargį, bet šypsena nedingo nuo veido. Apėmė dvejopi jausmai: viena vertus įsitikinau, kad gebu važiuoti sudėtingomis sąlygomis į kalnus, antra vertus supratau, kad keturračio galimybės čia gerokai lenkia mano sugebėjimus“, – įspūdžiais dalinosi K. Mieliauskas.

Vyras pasakoja, kad pasiekus tam tikrą aukštį, vietiniai pasiūlė nevažiuoti pačiu tiesiausiu maršrutu link viršūnės, bet aplankyti netoliese, 1600 metrų aukštyje esančiame slėnyje, tyvuliuojantį kalnų ežerą. Pasiekti jį nebuvo lengva, teko įveikti daug purvo, po kuriuo beveik visada tykojo dideli akmenys, bet nusukti nuo tiesiausio maršruto, sako Karolis, buvo tikrai verta: „Maudytis šaltame vandenyje labai mėgstu, tad negalėjau praleisti progos. Aplink ežerą dar buvo nemažai sniego, o išsimaudyti tirpsmo vandenyje yra tikras gėris“.

Vietiniai ekstremalų keliautoją ne kartą perspėjo, kad šis būtų itin atsargus. Nepaisant to, kad technika puikiai dorojasi su jai keliamais iššūkiais, keliaujant kalnuose reikia nepamiršti, kad nutikus bet kokiam netikėtumui sulaukti pagalbos būtų daug sudėtingiau. Paprastas apsisukimas čia gali tapti sunkiai įveikiama užduotimi, o įbuksavus į gilesnę provėžą ar padarius kitokią klaidą keturratis gali pradėti tiesiog ridentis nuo šlaito.

Saulei besislepiant už kalno, po ilgų ir labai sudėtingų 12 valandų važiavimo link viršūnės, Karoliui pavyko pasiekti daugiau nei 1762 metrų aukštyje esančią Gerišeska kalno viršūnę. Joje keliautojas atsidūrė jau vakarėjant, o dar reikėjo ir grįžti. Į viešbutį keliautojas grįžo jau gerokai sutemus ir nors nuovargis po dienos iššūkių jautėsi didžiulis, Karolis sako, kad net nekyla minčių nukrypti nuo plano – rytoj jo laukia antra viršūnė iš trijų.