Jau arti 1000 „akių“

Kaip aiškina „Kauno autobusų“ eksploatacijos direktorius Rimas Stankaitis, sistemą sudaro trys keleivių salone sumontuotos kameros ir viena, filmuojanti priekinį vaizdą – tai, ką mato vairuotojas. Vaizdas salone fiksuojamas prie galinių ir vidurinių durų, taip pat priekyje, bilietų žymėjimo ir pardavimo zonoje. Taigi standartinėje transporto priemonėje įrengtos keturios aukštos raiškos vaizdo stebėjimo kameros.

Mikroautobusų saloną, kadangi šie mažesni, filmuoja viena 360 laipsnių plataus kampo panoraminė kamera, o kita fiksuoja vaizdą priešais transporto priemonę. Tokių mažųjų transporto priemonių yra 56 ir dar 185 troleibusai bei autobusai su keturiomis kameromis – iš viso 1042 „akys“ Kauno gatvėse.

„Naujose transporto priemonėse vaizdą taip pat realiu laiku gali stebėti bendrovės atsakingi darbuotojai. Užfiksavus įvykius, keliančius pavojų sveikatai ar gyvybei, chuliganišką vairavimą, vagystes ir pan., visada sprendžiame dėl vaizdo medžiagos perdavimo atitinkamoms instancijoms“, – teigia R. Stankaitis.

Turės du pasirinkimus

Sistema, anot R. Stankaičio, šiuo metu veikia bandomuoju režimu. Užbaigus bandomąjį etapą ir įtvirtinus procesą, vairuotojų paspausti vienas iš dviejų specialių mygtukų – įvykio ir skubios pagalbos (SOS) – perduos ne tik įvykio signalą, bet ir pažymės atitinkamą vaizdo įrašo dalį.

Abu mygtukai įrengti vairuotojui lengvai pasiekiamoje vietoje. Pirmasis bus skirtas pranešti apie įvairius eismo įvykius, vagystes, viešosios tvarkos pažeidėjus ar chuliganiškus vairuotojus. Jį panaudojus išsaugoma tam tikra vaizdo įrašo atkarpa prieš ir po paspaudimo bei atsakingam darbuotojui automatiškai išsiunčiama žinutė apie mygtuko panaudojimą. Tuomet atsakingas asmuo gali pasižiūrėti, kas nutiko, esant reikalui susisiekti su vairuotoju ir patikslinti detales.

SOS mygtukas skirtas didesniam žmonių saugumui, jei kiltų pavojus keleiviams arba pačiam vairuotojui. Nors taip, pasak R. Stankaičio, nutinka retai, bet, tarkime, įsižiebus muštynėms transporto priemonės salone ir vairuotojui paspaudus šį mygtuką, įvykio vietos koordinates akimirksniu gauna saugos tarnyba, jeigu reikia – policija.

„Vaizdo įrašų kartais prašo patys policijos pareigūnai, kitos teisėsaugos institucijos – tuomet jie pateikiami įstatymų nustatyta tvarka. Kol kas patys labai dažnai medžiagos teisėsaugai neperduodame. Be abejonės, keleivių salono filmavimas pirmiausiai yra prevencinis. Galima teigti, kad vaizdo stebėjimo sistema sumažino nemalonių incidentų skaičių“, – aiškina „Kauno autobusų“ eksploatacijos direktorius.

Grėsmę kelia priverstinis stabdymas

Kaip įvardija R. Stankaitis, didžiausia bėda šiuo metu – salone stovinčių keleivių griuvimas, kone kas antrą-trečią dieną nutinkantis autobusui ar troleibusui priverstinai staigiau stabdant.

Tokie incidentai įvyksta dėl pavojingo lengvųjų automobilių manevravimo: staigiai išneriant iš kiemų arba persirikiuojant priešais ir netikėtai blokuojant, kitaip sakant, „užkišant“ prieš pat nosį. Problemų sukelia skubantys, lendantys, pavojingai manevruojantys vairuotojai, kurie nepagalvoja, kad sustabdyti iki 20 tonų sveriančią transporto priemonę ne taip paprasta kaip lengvąjį automobilį.

„Neretai viešojo transporto vairuotojas nė nespėdavo įsidėmėti tų greituolių valstybinių registracijos numerių. Dabar galime peržiūrėti reikalingą vaizdo įrašo vietą ir pranešti apie tokio chuliganiško vairavimo atvejį policijai“, – kitų eismo dalyvių įtaką keleivių saugumui komentuoja R. Stankaitis.

Itin pravertė per karantiną

Kameros karantino metu taip pat labai pasitarnavo stebint keleivių srautus, mat dėl pandemijos reikalavimų autobusai gali vežti tik ribotą skaičių žmonių.

„Jeigu būtume „akli“, labai sunku būtų nustatyti, kiek viešuoju transportu tam tikru paros metu keliauja kauniečių, kada ir kokiais laiko tarpais jis būna tuščias arba pilnas“, – pažymi R. Stankaitis.

Jo teigimu, be šių kamerų itin sunku būtų atsekti, kur keleiviai migruoja, kur transporto priemonių skaičių arba talpą reikia padidinti, o kur tiek daug jų galbūt nereikia. Tokio vaizdo stebėjimo sistemos pritaikymo bendrovė nesitikėjo, bet ji labai pasitarnauja.
Gelbėja atsiradus netikėtiems trukdžiams

„Kauno autobusai“ taip pat planuojama įvesti vaizdo įrašų apdorojimo tvarką, pagal kurią būtų galima peržiūrėti medžiagą dėl infrastruktūros, duobių, galinėse stotelėse esančios padėties, nuvirtusių medžių, sniego.

„Galiausiai, sutrikus eismui, matome viešojo transporto priemones žemėlapyje ir peržiūrėję arčiausiai esančios vaizdo medžiagą galime įvertinti, kas nutiko, kurioje vietoje gatvė nepravažiuojama, kad operatyviai nukreiptume avarijos vietos dar nepasiekusius autobusus ir troleibusus.

Neturint kamerų, belieka sėsti į automobilį ir patiems vykti į nelaimės vietą – už eismo saugumo saugumą atsakingi darbuotojai, kurie tai daro, tada susisiekiama telefonu ir sprendžiama, ko imtis. Pasinaudojus vaizdo stebėjimo sistema, per minutę galime apžiūrėti avarijos vietą ir koreguoti maršrutus. Sutaupome daug laiko, tai yra patikima bei labai paranku“, – vardija R. Stankaitis.

Kamerų tik daugės

Vaizdo fiksavimo įranga bus montuojama visose naujose viešojo transporto priemonėse. Svarbu, kad sistema atitiktų bendrovės reikalaujamus techninius parametrus: raišką, saugyklos talpą, įrašo trukmę ir kitus. Registruojamas vaizdas leidžia užsitikrinti, kad bus užfiksuotos visos būtinos detalės įvykio aplinkybėms ir kaltininkams išaiškinti.

„Kauno autobusai“ planuoja įsigyti dar beveik 80 hibridinių dujinių autobusų, kurie turės lygiai tokią pat vaizdo registravimo sistemą, tad po metų miesto gatves stebės jau virš 300 virtualių „akių“.

Dabar, pasak R. Stankaičio, miesto gatvėmis kasdien kursuoja apie 340 viešojo transporto priemonių, taigi iš esmės jau greit beveik visos turės kameras.