Ne vienas naujas modelis tampa ne tik transporto priemone, tačiau ir asmeniniu vairuotojo patarėju. Tad kaip šios sistemos pasikeitė ir kokios funkcijos lengvina vairuojančių kasdienybę?

Muzikos paleidimo prietaisų evoliucija

AM radijo imtuvas, 8 takelių grotuvas, kasečių ir, galiausiai, CD skaitytuvai – nuo tokių technologijų prasidėjo automobilių multimedijos pažanga. Visa dar labiau pasikeitė, kai 1994 metais pirmą kartą failams perkelti ir paleisti buvo panaudotas „Bluetooth“ ryšys, tačiau tikroji automobilio sistemų revoliucija prasidėjo šio amžiaus pradžioje.

Bėgant metams automobilius papildė navigacijos sistemos, o tikra sensacija tapo 2007 m. „Ford“ pristatyta sistema SYNC, kuri vairuotojams suteikė galimybę ne tik atsiliepti į skambučius naudojant laisvų rankų įrangą, tačiau ir valdyti multimediją balsu. Tiesa, dar daugiau funkcijų automobilių gamintojai pasiūlė atsiradus liečiamiems ekranams, kurie dabar jau tapo neatsiejama naujų modelių dalis.

Išpopuliarėjus lietimams jautriems ekranams automobilių gamintojai netruko savo modelius aprūpinti ne tik platesnėmis nustatymų galimybėmis, tačiau ir ištisomis valdymo sistemomis. Pavyzdžiui, prieš 14 metų rinką sudrebinusią sistemą „Ford SYNC“ gamintojas gerokai patobulino ir dabar naujus modelius aprūpina naujausia SYNC3 versija, „Audi“ siūlo navigacijos ir multimedijos sistemą MMI, „Volkswagen“ pristato naujausias „Discover Media“ ir „Discover Pro“, o BMW – „Live Cockpit Professional“ ir „iDrive“ valdymo funkcijas. Be abejonės, neatsilieka ir kiti gamintojai.

Atskirtis tampa vis mažesnė

Automobilių žurnalistas Vitoldas Milius pastebi, kad vis sunkiau išskirti, kokios naujos technologijos pritaikomos tik aukštesnės klasės modeliams, o kokių galima rasti ir ekonominės klasės automobiliuose. Tiesa, jis pažymi, kad atsižvelgiant į sistemų įdiegimo kaštus, naujausių technologijų pigiausiuose modeliuose rasti galbūt ir nepavyks, tačiau kiek brangesni tos pačios klasės automobiliai ne ką atsilieka nuo „Premium“ modelių.

„Anksčiau naktinio matymo sistema buvo montuojama tik į prabangius automobilius, o dabar tuo gali pasigirti ne vienas ir ekonominės klasės automobilis. Lygiai tokia pati yra ir nustatymų ar multimedijos valdymo sistemų tendencija – gamintojai stengiasi vieni nuo kitų neatsilikti, todėl net ir vidutinės klasės automobiliuose gausu ne tik saugumo, bet ir patogumui skirtų sistemų“, – įžvalgomis dalijasi V. Milius.

Jam pritaria ir skaitmeninių technologijų ekspertas bei „Deals on Wheels“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius, teigiantis, kad šiais laikais į aukštesnės klasės automobilius įdiegtos funkcijos mažai kuo skiriasi nuo vidutinės klasės modelių. Specialistas atkreipia dėmesį, kad vystantis technologijoms vis daugiau gamintojų varžosi pasiūlyti ne didesnę apimtį, o vis kokybiškesnes funkcijas.

„Svarbu ne tik galimybė pasinaudoti viena ar kita sistema, tačiau ir iš tiesų galėti sklandžiai ja naudotis. Visų pirma, svarbus geras automobilio junglumas su telefonu, kad vairuotojas nevargdamas galėtų pasileisti mėgstamą muziką ar pasinaudoti kitomis programomis, – aiškina L. Boguševičius. – Kalbant apie platesnes galimybes, pavyzdžiui, funkcijų valdymą balsu, ne paslaptis, kad daugelio gamintojų automobiliuose tai įmanoma tik mokant atitinkamas komandas ir gebant jas ištarti taisyklinga anglų kalba. Tam, kad šia funkcija pasinaudotų vis daugiau žmonių, ji nuolat tobulinama bei siūloma vis platesnių galimybių“.

Pigesnis ne visada siūlo mažiau

Specialistai pastebi, kad pastaruoju metu vis daugiau gamintojų savo automobilius aprūpina į vairuotojų patogumą orientuotomis nuotolinio valdymo galimybėmis: atrakinimo ir užrakinimo, užvedimo bei pašildymo ar vėsinimo prieš važiavimą funkcijomis, kurias galima valdyti tiesiog išmaniajame telefone. Štai, pavyzdžiui, anksčiau minėti gamintojai savo klientams jau dabar siūlo tokias telefono susiejimo su automobiliu galimybes.

„Audi“ lygiai taip pat, kaip ir amerikiečių gamintojas „Ford“, siūlo multimedijos ir navigacijos valdymą balsu, tačiau pastaruosiuose automobiliuose balso komandomis taip pat galima valdyti ir salono temperatūrą, to nesiūlo prabangesnių modelių gamintojas.

Panagrinėjus atidžiau galima pastebėti, kad vidutinės, kaip ir aukštesnės, klasės automobiliai jau dabar geba valdomi balsu pateikti ne tik pasiūlymų, kaip greičiau pasiekti kelionės tikslą, tačiau taip pat nurodyti, kur yra artimiausia degalinė, restoranas ar stovėjimo aikštelė.

Negana to, sistemos gali pateikti ne tik su kelione susijusią informaciją, kartu ir patarti bei paaiškinti, kaip naudotis viena ar kita funkcija. Tokių galimybių taip pat numato tiek prabangesnių automobilių gamintojai, pavyzdžiui, BMW, tiek siūlantys vidutinės klasės, tarkim, „Ford“.

Tiesa, ne vieno gamintojo automobiliai jau dabar surinkta informacija dalijasi ne tik su vairuotoju, tačiau ir su kitais jo automobiliais, o štai minėtas „Ford“ šių metų vasarį paskelbė, kad nauji modeliai naudinga informacija dalinsis tiek su savais, tiek su kitų gamintojų automobiliais.