„Transporto reikmėms ir automobilio išlaikymui paprastai rekomenduojama skirti 15 proc. asmens ar šeimos mėnesio pajamų. Agentūros „Eurostat“ duomenimis, maždaug tokią dalį pajamų transporto reikmėms vidutiniškai ir skiria vienas šalies gyventojas − per mėnesį ši suma sudaro apie 140 eurų“, − sako Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.

Vienam iš penkių − striuka

Tačiau pasak „Swedbank“ atstovo, kaip rodo apklausos duomenys, konkretaus gyventojo išleidžiama suma automobiliui gali itin skirtis. Tai iliustruoja ir gyventojų vairuojamų automobilių įvairovė šalies gatvėse bei keliuose.

Remiantis apklausos duomenimis, reikšminga šalies gyventojų dalis – apie 20 proc. automobilių savininkų – savo transporto priemonės išlaikymui per mėnesį yra pasirengę išleisti tik iki 50 eurų. Tokia suma gali būti nepakankama siekiant užtikrinti eksploatacijai tinkamą automobilio techninį stovį.

„Periodiškai trūkstant lėšų transporto priemonei išlaikyti ir jos gerai techninei būklei palaikyti, gali būti sudėtinga užtikrinti, kad ji atitiktų saugios ir netaršios eksploatacijos standartus. Tokiu atveju gyventojams vertėtų apsvarstyti pigesnes transporto alternatyvas ar pasirinkti aplinkai draugiškesnius keliavimo būdus. Didėjantys taršos mokesčiai taip pat taps vis svarbesniu veiksniu, sprendžiant dėl išlaidų transporto reikmėms“, – teigia T. Pulikas.

Naujam automobiliui − 300 eurų per mėnesį

Remiantis atlikta gyventojų apklausa, 10 proc. respondentų automobilio išlaikymui per mėnesį galėtų skirti nuo 200 iki 500 eurų. Dar didesnę sumą nei 500 eurų per mėnesį automobilio išlaikymo reikmėms nurodo galintys skirti 1 proc. šalies gyventojų.

Pasak T. Puliko, galima daryti prielaidą, kad nemaža dalis šių dviejų grupių gyventojų iš automobiliui skiriamų mėnesio lėšų turėtų galimybę padengti ir įmoką už naują automobilį.

„Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, vidutinė lizingo būdu įsigyjamo automobilio sutarties suma siekia apie 17 tūkst. eurų, ir penkerių metų sutarties laikotarpio mėnesio įmoka už automobilį sudaro apie 300 eurų“, − komentuoja banko atstovas.

Jis pabrėžia, kad per pastaruosius kelerius metus automobilių finansavimo rinkoje įvyko lūžis – lizingas, kaip finansavimo priemonė automobiliui įsigyti, aplenkė paskolas automobiliams. Remiantis praėjusių metų „Swedbank“ duomenimis, lizingo paslaugą rinkosi beveik 60 proc. automobilių pirkėjų.

„Tai rodo, kad vis daugiau gyventojų renkasi naujus automobilius, kurie atitinka šiuolaikinius saugumo ir emisijų standartus, ir vairuotojų požiūris į transporto priemonės eksploataciją ir priežiūrą tampa atsakingesnis“, − teigia „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas.

Dažniau renkasi kompaktiškus automobilius

Kaip rodo apklausos rezultatai, didėja gyventojų susidomėjimas aplinkai draugiškais automobiliais. 30 proc. gyventojų planuoja, kad kitas jų įsigytas automobilis galėtų būti su hibridine variklio technologija arba varomas tik elektra.

Vis dėlto aplinkai draugiški hibridiniai automobiliai ar elektromobiliai dėl šiuo metu didelės jų kainos nėra laisvai prieinami visiems šalies gyventojams.

Kaip pastebi T. Pulikas, siekiant sumažinti automobilio CO2 emisijų kiekį galima rinktis ir automobilį su nedidelės galios benzininiu varikliu, kurio emisijų kiekis neviršija 130 g/km. Tokio tipo automobiliams taikomos ir palankesnės finansavimo sąlygos, ir mažesni taršos mokesčiai.

„Ilgą laiką tarp šalies gyventojų vyravusi nuostata, kad geriau aukštesnės klasės, bet senesnis automobilis, po truputį keičiasi. Matome, kad vis daugiau gyventojų renkasi persėsti į naujus automobilius su mažesne emisija“, – sako „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius T. Pulikas.