Kaip Milano ar Paryžiaus garsiausių mados meistrų namuose, taip ir automobilių dizaino studijose galioja savos taisyklės, atliepiančios šios pramonės specifiką, bet neišvengiamai reaguojančios ir į besikeičiančias tendencijas pasaulyje.

Taip šiuolaikinių automobilių interjeruose atsiranda vis daugiau antrą kartą panaudojamų medžiagų, pirkėjai savo pasirinkimu įtikina dizainerius išbraukti tam tikras spalvas, o gilias tradicijas puoselėjančių gamintojų kaip „Jaguar“ ar „Land Rover“ sprendimus gali lemti net ir karališkosios šeimos įtaka.

Sėkmingiausi privalo numatyti ateitį

Nors Lietuva neturi automobilių pramonės, užaugino ne vieną gabų talentą, dirbusį didžiųjų pasaulio gamintojų dizaino studijose ir savo rankomis bei žiniomis prisidėjusį prie prestižinių automobilių kūrimo.

Vienas jų, Lukas Medeišis, Kinijos ir Švedijos bendros įmonės „Lynk & Co“ automobilių eksterjero dizaineris, anksčiau dirbęs Didžiosios Britanijos koncerne „Jaguar Land Rover“, sako, kad automobilių dizaino įkvėpimu visuomet buvo technologinė pažanga, atitinkamo laikotarpio pasaulėžiūra ir ta pati populiarioji mada.

Taip buvo ir pirmiesiems automobiliams, kurie panašėjo į karietas be arklių, ar šaltojo karo metu kosmoso užkariavimo lenktynes atspindėjusioms, raketų stilistikos mašinoms, ar dabartinėms transporto priemonėms, virstančioms išmaniaisiais telefonais ant ratų. Tačiau automobilių dizaineriai dažnai turi tiesiog numatyti ateitį.

Foto: Gamintojo archyvas

„Dizaino procesas nuo idėjos iki ant konvejerio riedančių automobilių dažnai užtrunka apie 4–5 metus, tad pasikliauti mada tampa sudėtinga. Todėl dizainerių akys dažnai krypsta į ateitį ir prognozuojamas tendencijas. Dažniausiai spėjama pagal naujas idėjas, spalvas ir tekstūras, kurios skatina vaizduotę ir gali būti pritaikytos automobilių dizainui“, – atskleidžia specialistas.

Anot L. Medeišio, vartotojų elgesys ir pasaulėžiūra dažnai nulemia ir medžiagų parinkimą. Pavyzdžiui, interjero oda ilgą laiką asocijavosi su prabanga ir buvo laikoma natūraliu brangesnių automobilių pasirinkimu, tačiau žmonių pasaulėžiūra keičiasi. Vis daugiau prekės ženklų atsigręžia į medžiagas, kurioms nereikalingos pirminės žaliavos arba kurių gamyba neprisideda prie žiauraus elgesio su gyvūnais bei poveikio aplinkai.

Štai, pavyzdžiui, koncernas „Jaguar Land Rover“ rudenį paskelbė planuojantis netrukus prabangių modelių interjerų gamybai pasitelkti vandenynuose bei sąvartynuose surinktą ir perdirbtą plastiką, taip pat drabužių gamintojų išmetamas audinių atraižas ir panaudotus žvejybos tinklus.

Interjero apdailos elementų iš perdirbtų medžiagų galima aptikti ir dabar gaminamuose šios kompanijos modeliuose – „Range Rover Evoque“ ar elektromobilio „Jaguar I-PACE“ aukštos kokybės audinys „Kvadrat“, kuriam pagaminti (vienam automobiliui) vidutiniškai panaudojami 53 perdirbti plastiko buteliai.

„Iš perdirbtų plastiko butelių ar panaudotų žvejybos tinklų gaminamos įvairios interjero detalės tampa pareiškimu apie trapią mūsų gamtą ir atsakingesnį vartojimą. Kartu tai suteikia galimybę žmonėms, turintiems panašias vertybes, rinktis progresyvesnį produktą, remiantį jų įsitikinimus“, – pažymi L. Medeišis.

Foto: Gamintojo archyvas

Vieną medžiagą parinkti gali užtrukti kelerius metus

Dizaino užduotys didžiosiose automobilių gamybos kompanijose dalijamos trim komandoms: išorės, interjero ir spalvų bei medžiagų dizaineriams. Pastarieji atsakingi tik už medžiagas, spalvas bei apipavidalinimą.

Pasak Linos Ginkutės-Buzelės, penkerius metus prabangių sportinių automobilių gamintojos „Lamborghini“ studijoje dirbusios dizainere, atsakinga už spalvų ir medžiagų parinkimą, itin didelėse korporacijose kiekviena šia sritimi rūpinasi atskiros komandos, pavyzdžiui, dirba tik su spalvomis arba odos ar medžio apdaila.

„Salono medžiagų parinkimas priklauso nuo atskirų komponentų funkcijų. Dažniau liečiamos interjero vietos dažniausiai aptraukiamos minkštomis medžiagomis, kurias liesti malonu. Sunkiai pasiekiamose gali būti panaudoti ir ekonomiškesni sprendimai“, – sako L. Ginkutė-Buzelė.

Mažesnėse automobilių kompanijose specialistai gali atlikti daugybę persipinančių užduočių. Vienas žmogus gali būti atsakingas ir už spalvas, ir įvairias medžiagas.

„Žinoma, jų sprendimai keliauja į susitikimus, yra tvirtinami kitų atsakingų vadovų bei privalo praeiti kokybės kontrolės patikrą. Kai kuriais atvejais medžiagos parinkimas naujam modeliui gali užtrukti kelerius metus ar net ilgiau. Atrodo, tai – elementarus procesas, tačiau dėl specifinių formų kai kurias detales gali būti labai sunku aptraukti tam tikromis medžiagomis. Be to, dėl aukštų kokybės standartų dažnai užtrunka naujų medžiagų ir spalvų testavimai“, – automobilių gamybos užkulisius atskleidžia L. Ginkutė-Buzelė.

Foto: Gamintojo archyvas

Italams prie širdies raudona, o britams – žalia

Specialistė pažymi, kad kėbulo spalvų parinkimas priklauso nuo daugybės faktorių, o bene labiausiai – nuo automobilio funkcijos: ar jis sportinis, šeimyninis, o galbūt visureigis.

„Taip pat pasirenkant spalvas daug lemia prekės ženklas ir gamintojo istorija, palikimas. Netgi tautos turi dominuojančias savo spalvas. Pavyzdžiui, italai prieraišūs raudonai spalvai. Vokiečiai – sidabrinei, prancūzai – mėlynai, o britai – žaliai. Tikėtina, kad tokias spalvas atitinkami gamintojai stengsis pabrėžti savo paletėje“, – pasakoja L. Ginkutė-Buzelė.

Per spalvą gamintojai siekia pabrėžti bei sustiprinti prekės ženklo identitetą. Taip pat spalvų gamai reikšmingos ir globalios tendencijos.

„Jeigu pastebima, kad geltona spalva dominuoja ir klasikinėje madoje bei kitose pramonės šakose, tikėtina, ji gali atsirasti automobilių gamyboje. Vienos spalvos siejasi su veržlumu arba aistra. Kitos – su technologijomis, prabanga ar elegancija. Pačios spalvos komunikuoja tam tikrą žinutę apie automobilį, todėl atsakingi dizaineriai stengiasi kuo tiksliau pataikyti į tokią, kuri tiktų tam konkrečiam modeliui“, – subtilybes atskleidžia L. Ginkutė-Buzelė.

Jos teigimu, dažnai itin išskirtiniai automobiliai dažomi retomis spalvomis labai brangia dažymo technologija. O serijiniai modeliai įprastai pasižymi konservatyvesnėmis paletėmis.

Dažniausiai spalvos renkamos visam automobilio gyvenimo ciklui. Tačiau tai nereiškia, kad paletė tampa nepajudinama. Pavyzdžiui, pribrendus kosmetiniam konkretaus modelio atnaujinimui spalvos vėl peržiūrimos, reikalui esant papildomos, o nepasiteisinusios tiesiog nebenaudojamos.

„Yra spalvų, kurios gamintojo paletėje užsibūna ilgesnį laiką nei įprasta. Įprastai tai lemia vartotojų balsas – jeigu kažkurios spalvos yra mėgstamos, kam jas keisti? Dažniausiai ilgesnį laiką gyvuojančios spalvos yra konservatyvesnės, standartinės“, – atskleidžia L. Ginkutė-Buzelė.

Foto: Gamintojo archyvas

Karališkasis paveldas automobilių kūryboje

Viena turtingiausių paveldo ir automobilių kūrybos istorija yra britų industrija. Ši šalis garsi tiek sportiniais, tiek prabangiais ir ekstravagantiškais automobiliais, taip pat „Formule 1“, raliais ir kitų renginių, prikaustančiu automobilių gerbėjų dėmesį, gausa.

„Būtent ši įtaka ir palikimas dešimtmečiais naudojami britiškiems automobiliams ir jų dizainui. Daugelis idėjų ir detalių yra įkvėptos jau gerai žinomų automobilių, naudotų lenktynėse ar tiesiog palikusių stiprią žymę automobilizmo istorijoje. Taip britai išreiškia pasididžiavimą savo kultūra ir pasiekimais, kai kuria naują produktą ir perkelia savo palikimą naujoms kartoms“, – pasakoja L. Medeišis.

Pasak dizainerio, D. Britanijos automobilių kūryba taip pat labai persmelkta požiūriu į karališkąjį paveldą. Nepaisant šiais laikais labiau simboliško statuso, žmonių dėmesys karališkajai šeimai ir karalienei Elžbietai II yra ypatingas.

„Kartu tokie gamintojai kaip „Jaguar Land Rover“ yra neatsiejami nuo britiškos kultūros ir karališkosios šeimos: jų automobiliai matyti per oficialius renginius, vestuves, šventes. Karalienės automobilių kolekcijoje taip pat puikuojasi ir keli „Land Rover“, ir kiti gerai žinomi britiški automobiliai“, – pastebi L. Medeišis.

Užuominas į karališkąją šeimą neslėpdami pateikia ir patys britų gamintojai. Pavyzdžiui, renkantis kai kurių „Range Rover“ modelių interjero detales siūloma „Vindzorų“ odos apdaila, nedviprasmiškai kalbanti apie karališkąją vasaros rezidenciją.

„Mano patirtis dirbant kompanijoje „Jaguar Land Rover“ sako, kad tokie prekės ženklai nesivaiko trumpalaikių madų ir skiria daugiau dėmesio dizaino ilgaamžiškumui bei tradicijoms. Jų dizainas vystomas lėčiau, tačiau itin rūpinamasi, kad šis palikimas ir toliau išliktų britų kultūros dalis“, – atskleidžia lietuvis.