Darbo dieną užsukus į automobilių servisą „Autoraudondvaris“ verda veiksmas: visose tvarkymo zonose išstatyta po automobilį, prie jų pluša darbuotojai. Prie vieno automobilio darbuojasi iš Kintų (Šilutės r.) kilusi ir Kaune po miškininkystės studijų likusi gyventi Lijana Bučinskaitė. Jos pareigos – autošaltkalvė, atliekanti didelio kruopštumo reikalaujančią ratų geometrijos patikrą, ratų suvedimą ir pagrindinio diržo keitimą.
Laisvalaikį leidžia gamtoje, medžioja
Lijana pasakojo technika besidominti nuo vaikystės. „Prisimenu, kaip vaikystėje su broliu taisydavome savo motociklus. Išmaniau ir automobilio dalis, domėjausi, kaip atpažinti gedimus, ilgainiui pagal garsą pradėjau atskirti, kas genda. Mano tėtis šaltkalvis, gal genai?“, – svarstė L. Bučinskaitė.
Laisvalaikiu mergina grįžta į gimtuosius Kintus aplankyti tėvų. Ten ji ne tik talkina ūkyje, bet ir užsiima kitu pomėgiu – keliauja į miškus medžioti. Taip pat mėgsta ilgus pasivaikščiojimus gamtoje, gaminti patiekalus.
„Vienoms merginoms galbūt patinka gilintis į grožio sritį, o kitoms – konstruoti, taisyti, sukiotis garaže. Svarbiausia rinktis tokį gyvenimo būdą, kuris džiugintų pačius. Aš mėgstu darbuotis ten, kur sudėtingiau, kur reikia gilintis, ieškoti problemų ir jas spręsti. Smagu pataisyti gedimus ir pradžiuginti žmones“, – sakė L. Bučinskaitė.
Po miškų ūkio studijų Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje mergina buvo išvykusi darbuotis į Angliją. Pernai grįžo ir likimas netikėtai atvedė į Raudondvario autoservisą.
Atvyko ir pasiliko
Mergina pasakojo kartą į autoservisą atvežusi patikrinti automobilį dėl gedimo.
„Meistrams pasakiau, kad šie garsai gali būti dėl kardano kryžmės gedimo. Po apžiūros paaiškėjo, kad būtent taip ir buvo. Tada būsimasis vadovas Vytis sako: „Tu gerai gaudaisi, gal norėtum ateiti dirbti?“ – Sekančią dieną atvykau, pabandžiau ir netrukus įsidarbinau“, – pasakojo Lijana Bučinskaitė, autošaltkalve dirbanti jau aštuntą mėnesį.
Patirties tokiame darbe mergina neturėjo, tad kurį laiką mokėsi pagrindų, gaudavo vis sunkesnių užduočių ir laikui bėgant išmoko, tačiau kaip pokalbio metu ne kartą pabrėžė: „Mokausi nuolat“.
Ji tikino, kad atlikinėti ratų suvedimą, pakeitinėti diržus – nėra fiziškai sunkus darbas, tačiau kiek teplus – užsimiršus pasitaiko perbraukti tepaluotais pirštais per veidą, o kartais dėl neatsargumo nusibrozdinti pirštus. Atlikti ratų suvedimą užtrunka nuo pusvalandžio iki valandos. Per dieną šią paslaugą L. Bučinskaitė atlieka maždaug 5-iems automobiliams.
Pašnekovė prasitarė, kad iš pradžių buvo kiek neramu, kaip į jos pasirinkimą reaguos artimieji, tačiau, kaip paaiškėjo, jaudinosi be reikalo.
„Tik mama sureagavo jautriau, iš pradžių vis klausinėdavo ar nesunku, bet ilgainiui apsiprato. Draugas pats svajojo apie panašų darbą, tad man net kiek pavydėjo. Kolegos iškart draugiškai priėmė į komandą, o klientai didelės nuostabos nerodo, nebent moterys kartais pasako: „O, smagu matyti!“, – kalbėjo L. Bučinskaitė. Ji atviravo, kad draugių rate turi vieną, kuri irgi dirba panašų darbą – yra lėktuvų mechanikė.
Daug pasieks
Autoserviso vadovas Vytis Kulikauskas pasakojo L. Bučinskaitę dirbti pakvietęs dėl jos užsidegimo. „Akys niekad nemeluoja, o ji žiūrėjo į automobilį ir buvo matyti, kaip akys dega. Tada žmogus gali būti ir be patirties, svarbiausia – noras“, – teigė V. Kulikauskas.
Ir kolega Valentinas atviravo nors iš pradžių nusistebėjęs, kad prie ratų suvedimo dirbs mergina, bet tik tol, kol pamatė pastangas ir įgūdžius. „Buvo neįprasta, bet Lijana gerai gaudosi, greit susiorientuoja. Iš pradžių dar reikėjo pagalbos, o dabar jau darbuojasi viena, yra puiki specialistė“, – sakė kolega.
Iš pradžių darbuotoja turėjo išmokti išardyti ir surinkti variklį, vėliau mokytis montuoti ir suvedinėti ratus, keisti pagrindinį diržą ir pan., kad po truputį išmoktų kuo daugiau apie automobilių taisymą.
V. Kulikauskas įsitikinęs: jei darbuotoja ir toliau taip stropiai mokysis – bus stipri automobilių technikė.
„Pradėjo dirbti autošaltkalvės pareigose, bet tai tik pradžia. Kad būtum stiprus technikas – reikia pradėti nuo paprastesnių darbų. Pasibaigus karantinui ji vyks į mokymus. Nuolat skatinu ir toliau skatinsiu, kad taptų stipria profesionale. Jei stengsis – ji daug pasieks!“, – įsitikinęs V. Kulikauskas.
„Esu laiminga dirbdama šį darbą, tad likau ilgam. Man „žiauriai“ įdomu, tad nuolat skaitau ir daug mokausi, kad būčiau gera technikė. Atsakingai žiūriu į šias pareigas, eksperimentuoti čia negali, reikia daug kruopštumo, atidos. (…) O dabar ir savo automobilį jau pati galiu susitaisyti“, – šypsodamasi atsisveikino Lijana Bučinskaitė.
