„Buvo matuojama kietųjų dalelių koncentracija – mikrogramai kubiniame metre. Vieta – Konstitucijos prospektas priešais naująjį SEB pastatą“, – aplinkybes aiškino matavimą atlikęs Mantas Linkis.
Iš pradžių, pasakojo vyras, taršos sensorių jis buvo pastatęs nuošaliau, tačiau vėliau jį pernešė į pėsčiųjų salelę, esančią Konstitucijos prospekto viduryje.
„Pastačius sensorių pėsčiųjų salelėje pasirodė visas gražumas – tokių pikų neteko užfiksuoti matuojant Londone, in fact, net arti tokių duomenų neteko gauti“, – baisėjosi vyras.
Negalėdamas patikėti užfiksuotais duomenimis, jis kitą dieną pasitelkė kitą sensorių ir dar kartą pamatavo oro taršą. Nepaisant to, ir naujas matuoklis užfiksavo pavojingus taršos rodiklius.
„Pasitvirtino mano didžiausia baimė, kad automobiliai su išpjautais DPF filtrais (kietųjų dalelių - „Delfi“) yra visai ne mažuma“, – kalbėjo jis, pabrėžęs, kad kietosios dalelės, o tyrimo atveju suodžiai, yra klasifikuojami kaip kancerogenas ir yra asocijuojami su daugybe sveikatos problemų.
Tiria keturios stotys
Kaip „Delfi“ komentavo Vytautas Račkauskas, Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio vedėjas, sostinėje remiamasi keturių oro kokybės tyrimo stočių – Senamiesčio, Žirmūnų, Vilkpėdės ir Lazdynų – akredituotų laboratorijų vykdomais matavimais. Šios stotys rugpjūčio 20-ąją, kai matavimus Konstitucijos prospekte atliko M. Linkis, ribinių verčių, kurios viršytų didžiausias leidžiamas koncentracijas, neužfiksavo.
Dar pernai, pasak jo, savivaldybės užsakymu SIA „Elle“ atliko išsamius Vilniaus miesto oro kokybės tyrimus ir modeliavimus. Kadangi oro kokybės tyrimo stotys matuoja lokalios vietovės koncentraciją, matematinis modeliavimas parodo orientacines koncentracijas kiekviename Vilniaus taške.
Atlikus natūrinį oro kokybės matavimą Konstitucijos prospekte praėjusių metų kovo-birželio mėnesiais paaiškėjo, kad vidutinė paros koncentracija siekia 9-29 µg/m. Tiesa, V. Račkauskas pastebėjo, kad ribinė vertė išmatuotai paros koncentracijai nėra taikoma, tačiau rodikliu galėtų būti vidutinė metinė koncentracija, kuri siekia 20 µg/m.
„Atliktas modeliavimas už 2018 metus rodo, kad smulkiųjų kietųjų dalelių vidutinė metinė koncentracija Konstitucijos prospekte yra viršijama, – kalbėjo V. Račkauskas. – Deja, šiuo metu savivaldybė neturi įrangos, kad galėtų atlikti papildomus matavimus minimoje teritorijoje. Yra planuojama įsigyti mobilia oro kokybės tyrimo stotį ir, iškylant klausimams, atlikti tyrimus.“
Kur situacija prasčiausia
Anot pašnekovo, skirtingose miesto vietose tarša skiriasi priklausomai nuo taršos šaltinio, reljefo, vietinių meteorologinių sąlygų ir daugelio kitų veiksnių. Tačiau Vilnius yra santykinai žalias miestas ir žaliosiose erdvėse oro kokybė yra geresnė nei prie intensyvaus eismo gatvių, pramonės ar energetikos objektų ar individualių namų žiemos metu, kai vyksta intensyvus kūrenimas.
„Visgi apibendrintai, prasčiausia situacija yra ties intensyviausiomis miesto sankryžomis ir pagrindinėmis arterijomis: Geležinio Vilko g., Tūkstantmečio g., Savanorių pr., Ukmergės g., kai kuriose Vakarinio aplinkkelio atkarpose, Gariūnų, Kirtimų gatvėse. Ypač – piko metu, ryte ir po darbų. Šaltuoju metų laiku, kai prasideda individualus šildymas, didžiausia tarša ties Vilniaus priemiesčiais, o taip pat – Senamiestyje, Žvėryne, Šnipiškėse“, – nurodė žinovas.
Pasak jo, kitąmet rengiamasi atlikti oro taršos tyrimą pagal gyventojų ir kitų socialiai jautrių objektų tankumą. Taip bus nustatyta, kurios teritorijos užterščiausios pagal gyventojų pasiskirstymą.
Šiuo metu nėra atlikti tyrimai, pagal gyventojų ir kitų socialiai jautrių obj. tankumą ir oro kokybę, kad nustatyti, kurios teritorijos užterščiausios pagal gyventojų pasiskirstymą. Tą planuojama atlikti ateinančiais metais.
Kas teršia labiausiai?
Anot specialisto, visur oro taršos priežastys yra tos pačios. Pavyzdžiui, viena pagrindinių taršos priežasčių Vilniuje šaltuoju metu – kietojo ir kito kuro kūrenimas individualiuose namuose. Kūrenama daug, kuras nekokybiškas, deginamos ir atliekos.
Antra priežastis – transporto intensyvumas ir senų, taršių automobilių naudojimas. Specialistas taršos šaltiniu įvardija ir laiku neišvalytas ir nedrėkintas gatves bei kelkraščius, taip pat energetikos ir pramonės įmonių veiklą, o statybų ir rekonstrukcijos darbų metu – neuždengiamus vežamus dulkančius krovinius, neplaunamus ratus išvažiuojant iš statybviečių ir t.t.
Galiausiai, aiškino pašnekovas, prie taršos mieste prisideda ir mažas gyventojų sąmoningumas, mat deginami laužai, žolė, išpjaunami katalizatoriai iš automobilių ir pan.
Matavo neteisingai
Vertindamas vilniečio atliktą matavimą, V. Račkauskas komentavo, jog diagramose matyti, kad labai didelė tarša truko apie 10 minučių, kitaip tariant, buvo momentinė.
„Pavyzdžiui, pravažiavo sena, dūminga transporto priemonė. Tokia momentinė tarša yra normalu, reikėtų vertinti ir matyti ilgesnį laikotarpį“, – akcentavo jis.
Klausimų žinovui sukėlė ir matavimo įranga – ar ji buvo akredituota. Anot V. Račkausko, nors galima matuoti viską bet kur ir bet kada, su kokiomis tik norima priemonėmis, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB 2008 m. gegužės 21 d. dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje nurodo, kaip tinkamai turėtų būti imami ir išdėstomi mėginiai, kokiame aukštyje, kokios galimybės judėti oro srautui laisvai ir pan.
