Sekė šalies perimetru
Kybartais – Pagėgiai – Palanga – Akmenė – Biržai – Visaginas – Šalčininkai – Lazdijai – Kybartai. Tokiu maršrutu nusidriekė trijų bendraminčių kelionė aplink Lietuvą. Vienas jos iniciatorų V. Švedas sako, esą tai buvo „sportinis-turistinis žygis“.
Kaunietis į improvizuotą žygį leidosi drauge su dviem bendraminčiais, jau turinčiais patirties panašiose avantiūrose. V. Rožukas šių metų pradžioje dalyvavo ralyje Budapeštas-Bamakas, o Ramūnas Kupstas praėjusiais metais dviračiu išnaršė kalnus Ispanijoje.
„Stengėmės atkartoti Lietuvos perimetrą ir aplankyti nuošaliausius kampelius, neretai važiuodami ties pačia mūsų valstybės sienos riba, jei tik buvo įmanoma pravažiuoti. Greitai lėkdamas automobiliu esu išvažinėjęs Lietuvą skersai ir išilgai, bet riedant dviračiu viską pamačiau iš kitokios perspektyvos ir gerokai ryškesnėmis spalvomis“, – dalindamasis kelionės įspūdžiais savo feisbuko paskyroje pasakojo V. Švedas.
Iš viso numinta 1140 km, iš kurių 251 km žvyro ir įvairaus lygio bekelės. Tokius skaičius, tarsi sau gerai pažįstamoje ralio knygoje, po kelionės fiksavo V. Švedas. Prie dviračio vairo praleista 50,5 val. Per dieną trijulė vidutiniškai važiavo po 142,6 km, palaikydami daugiau kaip 22 km/val. vidutinį greitį.
Žygiai – galimybė pažinti
„Mūsų kraštas išties be galo savitas, unikalus, įdomus ir skirtingas: Aukštaitijos kalvos, žemaitiškos išpuoselėtos sodybos, Baltijos jūra, Dzūkijos pušynai ir derlingos Šiaurės Lietuvos žemės, nepakartojamas Mingės kaimas ar Zarasų ežerų kraštas gali atsiduoti tau pilnumoje, jei tik to panorėsi“, – emocingai įspūdžiais dalijosi pašnekovas.
Pakeliui pro Visagino bei Zarasų apylinkes žygeiviai pasakojo dviračiais pasiekę ne vieną kelio atkarpą, kur jiems tekę lenktyniauti ralio trasomis.
Tiesa, skirtingai nei ralio lenktynėse, šioje išvykoje dalyviai neturėjo komandos aptarnaujančio personalo ir kiekvienas buvo atsakingas už save. Visą kelionės mantą dviratininkai vežėsi kuprinėse ant pečių. Patogi ir dažnu atveju iš anksto suplanuota nakvynė kiekvienos dienos pabaigoje buvo bemaž didžiausias komfortas per visą 8 dienų maratoną.
„Dabar pats tinkamiausias laikas tyrinėti Lietuvą, o jei dar tą darysi pėsčiomis ar dviračiu – stiprinsi savo kūną ir gerinsi sveikatą ir savijautą. Tereikia tiek nedaug: gerbti savo šalį ir su ja susipažinti, mylėti savo kūną ir jį suprasti. Taigi kilkit nuo fotelių priešais televizorius, susikraukit kuprines ir susiplanuokit savaitgalines iškylas, kad ir kelioms valandoms“, – iškart po žygio finišo skatino V. Švedas.
Ekspedicija Himalajų kalnuose
20 metų automobilių sporte skaičiuojantis Vytautas greta ralio piloto atranda save vis naujais amplua. Pernai po lenktynių sezono jis ėmėsi jau kiek pažįstamo išbandymo – po metų pertraukos antrąkart grįžo į Nepalą dviejų savaičių ekspedicijai po Himalajų kalnus.
Nuolat sportuojantis ralio meistras ne kartą išmėgino savo fizines galimybes pėsčiųjų žygiuose, tačiau po paskutinės kelionės dviračiais prisipažįsta jau norintis grįžti ir prie lenktyninio automobilio vairo.
Vis dėlto šių metų sezono tikslų jis kol kas plačiau nedetalizuoja sakydamas, kad šiuo metu visos ambicijos ir planai kone tiesiogiai priklausomi nuo šalyje tebesitęsiančio ir daug ką koreguojančio karantino.
