Neseniai viena draudimo kompanijų išplatino pranešimą, kad jie su „nerimu laukia baikerių sezono atidarymo“, nes tikimybė, kad motociklu bus sukeltas eismo įvykis yra 50 proc. didesnė nei galimybė, kad motociklininkas nukentės dėl kito eismo dalyvio kaltės. Ir su automobiliu išvažiuodamas į gatvę galvoju kad yra 50 proc. tikimybė, kad į ką nors atsitrenksiu aš ir dar 50 proc. tikimybė, kad būsiu tas, į kurį atsitrenkia kažkas. Tai kaip ir lygiosios.
Dar daugiau kalbinių perlų pateikiama ir tolesnėse pranešime išsakomose mintyse. „Po žiemos kai kurie vairuotojai net krūpteli išgirdę motociklo garsą ar pamatę jį galinio vaizdo veidrodėlyje“ – ar jūs norite, kad motociklininkai į gatvę išvažiuotų tik pasidalinę atskiru pranešimu – „Mes važiuojame!“, ar paprašytų, kad koriniu ryšiu naudojantis per Bendrąjį pagalbos centrą būtų išsiųsta perspėjanti žinutė, ar pro jus pravažiavę motociklininkai atsiprašytų, nes, neduokdie, išgąsdino.
Noriu tokių eilučių autorių paklausti, kodėl jūs iš vienos eismo dalyvių grupės darote kažkokius demonus. Atrodo, kad motociklininkų tikslas išvažiavus į gatves, tik kažką gąsdinti, pažeisti kelių eismo taisykles, žaloti ar atiminėti gyvybes. Dar įdomiau, kad tokiomis pranešimo eilutėmis besidalinantys pranešimų autoriai, jas kuriančios viešųjų ryšių kompanijos yra įsitikinę, kad daro labai gerą darbą – šviečia visuomenę apie pavojus, perspėja būti atsargiais ir laikytis Kelių eismo taisyklių.
Tai žinokite, kad nė velnio! Jūs pasiekiate priešingą tikslą – išskiriate vieną eismo dalyvių grupę, ją įvardijate pavojaus šaltiniu ir užsiimate pykčio kurstymu. Motociklininkai, tarp jų ir aš, pykstu, kad vėl eilinį kartą važiuojama ant motociklininkų, o motociklininkus įvairiais epitetais vadinantys kiti piliečiai tik gauna patvirtinimą savo iškreiptoms mintims, kad motociklininkai yra saugaus eismo demonai ir jeigu ne jie, tai keliuose nebūtų neblaivių ar chuliganiškai besielgiančių.
Apskritai pažvelgę, kaip apibūdinama motociklininkų bendruomenė (o ji ne tokia ir maža – 2019-01-01 VĮ „Regitra“ duomenimis, A kateogrijos vairuotojo pažymėjimą turėjo beveik 180 tūkst. Lietuvos gyventojų) , prisirinksime pačių įvairiausių įvardijimų – donorai, kamikadzės, pavadinami įvairais tvartų ir zoologijos sodų gyventojais. Kartu visa tai palydima tuo keistu anekdotu apie parduotus motociklus, greitąją medicinos pagalba ir dar vieną motociklu važinėjantį gyvą donorą. Noriu pasakyti – nebejuokinga. Nebejuokinga, kaip ir pasakoti anekdotus apie žydus ar deklamuoti „imkit vaikai pagaliuką ir primuškit...“ patys žinot, ką.
Kaip ir automobilio vairuotojas, kaip pėstysis, kaip dviratininkas, paspirtukininkas,traktorininkas, vadeliotojas ir t.t., taip ir motociklininkas yra eismo dalyvis, kuris neišvažiuoja į gatvę tam, kad atimtų gyvybes. Jis renkasi motociklą, nes jam tai atrodo parankesnė transporto priemonė judėti mieste, nes jam tai patinka, nes jis gali greičiau apvažiuoti spūstis ir dar daug ko. Ir galų gale, nes demokratija ir mes galime rinktis transporto priemonę, kuria norime važiuoti.
Jeigu galvotume dar plačiau, nemenkai daugumai dar atrodo normalu vyresnius vairuotojus įjungus „Caps Lock“ įvardinti pensinykais, pėsčiuosius – kėgliais ar šmėklomis, moteris prie vairo – bobomis, blondinėmis. Tų pavyzdžių, matyt, būtų dar ne vienas, tačiau galbūt jau laikas užtraukti rankinį?! Visų dalyvaujančių eisme siekis yra vienas – tašką B pasiekti tokios pačios būklės ir komplektacijos, koks pajudėjai iš taško A. Pirmiausia tą reikia pradėti nuo pagarbos kitam kelyje.
Ir būdamas žiniasklaidos atstovu aš suprantu, kokia atsakomybė gula ir ant mūsų pečių, tad visus kalbančius, rašančius, pasakojančius, informuojančius apie eismo saugumą siūlau prisidėti prie tarpusavio akcijos „Nekurk demono“. Galvokime, kaip rašome, kaip kalbame ir ar savo žodžiais nesukuriame demonų – viešojoje erdvėje analizuodami vieną ar kitą temą venkime išankstinių klišių, kurios dar neišsiaiškinus situacijos sukuria išankstinę nuomonę ar žeidžia vieną ar kitą eismo dalyvių grupę. Juk sena lietuvių liaudies patarlė byloja „žodis žvirbliu išskrenda, jaučiu sugrįžta“.
P.S. Palaikančius tokią idėją kviečiu pasipuošti Justino Kygos kurtu logotipu.
Šio komentaro autorius – žurnalo „Keturi ratai“ vyriausiasis redaktorius Marius Eidukonis, pats važinėjantis ant dviejų ratų.
