Oficialiai žinoma, kad pagal specialų užsakymo Vermachto generolams pagaminto modelio kopijų viso buvo išleista vos pusšimtis. Tačiau turimas S. Bartkevičiaus – ypatingas.

„Niekur neteko matyti tokio modelio. Yra mažesnės versijos, nes šis yra didelis, ilgas. Standartinė ratų bazė yra 2,80 m, o pas mane – 3,30 m. Šis modelis yra pailgintas. Lenkijoje kartais suvažiuoja ir dvidešimt modelių, tačiau tokio – nė vieno. Be to, tai kabrioletas, o tai lemia dar didesnę vertę“, – pasakoja vyras, kuris nemažai dalių pagamino savo rankomis, be kita ko – ir stiklus.

Kaunietis pasakoja, kad tokį modelį tik kartą aptiko internete – Anglijoje toks automobilis šiuo metu atnaujinimas. Daugiau tokių išlikusių „Mercedes-Benz“ S. Bartkevičius nerado.

Šeimos tradicija

Išskirtinį „Mercedes-Benz“ vyras paveldėjo iš savo tėvo, kuris buvo užkietėjęs automobilių mylėtojas.

„Tėvas visą gyvenimą dirbo vairuotoju – vairavo sunkvežimius, motociklus ir t.t. Turiu visus dokumentus, kurs jis buvo paskirtas vairuoti. Galiausiai jis papuolė dirbti į tuometinį Kauno politechnikumą pas rektorių Kazimierą Baršauską“, – pasakoja S. Bartkevičius.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui „Mercedes-Benz“ buvo išgabentas iš Lietuvos.

„Manoma, kad automobilis, kaip karo grobis, buvo išvežtas į Maskvą – kas ką galėjo, tas tą išvežė. Vėliau esą reikėjo įvesti tvarką, nes karininkai su pagrobtais automobiliais po visą Maskvą davėsi. Karo grobiu tapę automobiliai buvo išdalinti, parduoti aukštosioms mokykloms, organizacijoms, ligoninių vadovams, inspekcijoms“, – sako netrukus 66-ąjį gimtadienį švęsiantis Stanislovas.

Galiausiai „Mercedes-Benz“ buvo vėl atgabentas į Lietuvą.

„Trys vyrai išvyko į Rusiją pirkti automobilio. Tas pirkimas buvo daugiau dėl akių. Aikštelėje stovėjo šis „Mercedes-Benz“, „Opel Admirol“, stovėjo kiti rimti automobiliai. Vieniems trūko akumuliatorių ar kažko, o „Mercedes-Benz“ iškart užsivedė. Tai su juo ir grįžo į Kauną“, – pasakoja S. Bartkevičius.

Kauniečio garaže slepiasi išskirtinis "Mercedes-Benz"

Ilgi metai kelyje ir garaže

Iki 1957 m. „Mercedes-Benz“ buvo naudojamas kaip tarnybinis rektoriaus K. Baršausko automobilis. Tuomet atsirado sovietiniai modeliai, o „Mercedes-Benz“ buvo nurašytas, kaip metalo laužas. Šiaip ne taip S. Bartkevičiaus tėvui pavyko suderinti, kad išskirtinis automobilis nepatektų po metalo presu.

„Nuo 1957 m. šis automobilis priklausė tik mano tėvui“, – pasakoja kaunietis.

Turimas itin retas automobilis iki 1986 m. tarnavo kaip Bartkevičių šeimos transporto priemonė, o tuomet S. Bartkevičius, paveldėjęs iš tėvo meilę automobiliams, nusprendė jį iš pagrindų restauruoti.

„Tėvas pradėjo pykti, kad reikalai juda lėtai, tai aš jam nupirkau „Žigulius“, kad galėtų prieš mirtį aplankyti vietas, kur jaunas karves ganė – norėjo su anūkais pasivažinėti. Ir tą jis tikrai aktyviai darė. Deja, 1990 m. tėvukas eidamas 84 metus mirė. Aš juo labai didžiuojuosi“, – neslepia Stanislovas.

Visgi susiklosčius įvairioms aplinkybėms restauravimo darbų S. Bartkevičius nebaigė. Po tėvo mirties persikėlė gyventi į Vilnių, o „Mercedes-Benz“ išrinktas liko stovėti garaže. Restauravimo darbai vyko lėtai, iki kol 2001 metais kino kūrėjams prireikė būtent šio automobilio filmavimui.

„Tada reikalai pajudėjo labai staigiai. Pasikviečiau pora patikimų draugų ir mes per naktį jį surinkome ir 6 val. ryto jį išvežė filmuoti. Ir dabar yra smulkmenų, kurias reikėtų taisyti – posūkiai, kai kurie specifiniai varžteliai, kuriuos labai sunku gauti“, – pasakoja kaunietis.

Bet kokiu atveju, kaunietis automobilį remontavo ieškodamas originalių detalių. Perrinktas ir variklis. Stanislovas pasakoja, kad rimtesnių gedimų „Mercedes-Benz“ taip ir išvengė.

Neparduodamas

Ko klausia lietuviai išvydę šią mašiną? Pagrindiniai klausimai yra du.

„Labiausiai erzina klausimas: o kiek kainuoja? Kitas klausimas: kiek ryja? Drąsiai atsakau, kad 17 litrų. O apie kainą visada atsakau taip: vežiau Valdą Adamkų, vežiau Arvydą Sabonį, vežiau garsius anglų aktorius, važiavau Vingio parke Dainų šventėje, bendrauju su žmonėmis. Tai yra vertė ir pinigai. Tuo klausimai ir baigiasi“, – šypsosi vyras.

Be jokios abejonės, toks automobilis yra puiki investicija, nors pats S. Bartkevičius sako, kad tokie seni modeliai domina vis mažesnį ratą automobilių entuziastų.

„Aišku, automobilis nepigs, bet žinote, laikai keičiasi ir laikas nestovi vietoje. Yra kolekcionieriai, kurie domisi, bet ateina karta, kuri domisi 1950 m. ir naujesniais modeliais – jie nori sėsti ir važiuoti. Nauja automobilistų karta. Nori galingų, gerai atrodančių automobilių. Tai nauja karta ir naujas požiūris. Yra dar senių, kurie domisi, tačiau dabar jau ir „Opel Ascona“, „Volkswagen Golf“ vertinami“, – sako S. Bartkevičius, garaže prie „Mercedes-Benz“ atnaujinimo praleidęs ne vieną naktį.

Šiame beveik 2 tonas sveriančiame „Mercedes-Benz“ sumontuotas 2867 kubinių centimetrų darbinio tūrio variklis, išvystantis 68 AG.

Automobilis komplektuojamas su keturių laipsnių pavarų dėžėmis.

S. Bartkevičius pasakoja, kad ir pats šiuo automobiliu ir dabar nesunkiai pasiekia 100 km/val. greitį, tačiau niekam kitam kol kas automobilio vairo vyras nepatiki.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (175)