Organizatoriai pasakojo, kad „Nemuno žiede“ vietos atsirado maždaug 140 įvairiausių „Volvo“ ir „Saab“. Čia netrūko tokių automobilių, kuriems visiškai nereikėjo demonstruoti galimybių trasoje – akį jie traukė išskirtine išvaizda. Vienas tokių – baltas „Volvo 244“, kurio savininkas Tadas Medelinskas kaip reikiant pasistengė tobulindamas ganėtinai retą Lietuvos keliuose modelį.
Vaikinas pasakojo, kad restauravo automobilį ir skyrė dėmesio daugybei smulkmenų. Pavyzdžiui, kėbulą padengė papildoma garsą ir vibracijas mažinančia medžiaga, restauravo agregatus variklio skyriuje, pasirūpino ir naujomis detalėmis, skirtomis automobilio važiuoklei.
Be to, T. Medelinskas panoro, kad automobilis būtų ne tik kaip reikiant restauruotas, bet ir atitiktų šiuolaikines tendencijas, todėl sumontavo nemažus ratlankius, sudėjo žeminančias spyruokles.
Ne į pensiją, o į „dragą“
Ieškant greičiausių traukos varžybose prireikė visos dienos. „Drago“ dalyviai buvo suskirstyti į šešias grupes: tris dyzeliniams varikliams ir tris – benzininiams. Skirstyta pagal galią, todėl abejose grupėse vietos atsirado tiems, kurių variklio galia siekė iki 100 kW, iki 150 kW ir nuo 150 kW.
Tarp pačių greičiausių, vairuojančių dyzelinu varomus modelius, atsidūrė Valerijus Tatolis. Jo „Volvo 850“, turintis 2,5 l darbinio tūrio dyzelinu varomą motorą, rungėsi galingiausioje klasėje – tarp tų, kurių variklio galia perkopia 150 kW.
Vaikinas juokavo, kad tik nusipirktą 1996-ųjų „Volvo“ galėjo vadinti „sunkiasvoriu pensininku“. Anot V. Tatolio, jo „Volvo“ dar nebuvo pasirengęs keliauti į „pensiją“, todėl jis priėmė sprendimą automobilį patobulinti. Modifikacijų sąrašas netrumpas: automobiliui buvo sudėti dviejų kamerų dujiniai amortizatoriai, standesnė važiuoklė, R serijos kėbulo apdaila, persiūtas salonas. O variklio skyriuje atsirado didesnio pralaidumo purkštukai, didesnė ir našesnė turbina bei dar daug kas.
V. Tatolis neslepia, kad iš sąlyginai vangaus 103 kW galios variklio dėl visų modifikacijų jam pavyko išspausti net 170 kW.
Surado „pasislėpusius“ kilovatus
Galingiausių benzinu varomų automobilių klasėje dviem „Volvo“ entuziastams teko nusileisti kito švedų automobilių gamybos ženklo gerbėjui. Greičiausiu tapo Jorūnas Kaziela su „Saab 9-5“ modeliu, turinčiu 2,3 l darbinio tūrio benzininį variklį.
Vaikinas neslėpė, kad savo „Saab“ pirko pigiai – mokėjo vos 1250 eurų. Tačiau tąkart, tikino jis, tai buvo geriausias variantas įvertinus tiek automobilio techninę būklę, tiek lyginant su kitais tuo pat metu pardavinėtais „Saab“.
„Be to, pasisekė rasti automobilį su ventiliuojamomis sėdynėmis, kas šiaip jau – gana reta. Tad priežasčių, kodėl turėčiau nedvejoti ir pirkti kuo greičiau, buvo daug. Tiesa, nusipirkus teko pasiryžti daugybei remonto darbų ir per metus dėl „Saab“ išleisti dar kelis tūkstančius eurų“, – pasakojo J. Kaziela.
Tačiau remontas padėjo išsiaiškinti daugybę smulkmenų, susijusių su variklio galimybėmis. Kaip pasakojo pats „Saab“ savininkas, teko patirti, kad pakeitus variklio valdymo programą, galima prie galios prisidėti papildomus 30 kW, o dar 50 kW jam „sugauti“ pavyko sumontavus didesnę ir našesnę turbiną.
„Reikia tikėtis, kad automatinė pavarų dėžė laikys arklius vietoje“, – kalbėjo jis.
